Kultūros paveldo objektai, paminklai, vertingi statiniai – visos Aleksoto įžymybės sugulė Jono Lukšės piešiniuose skrupulingomis ir tiksliomis juodo tušo linijomis. Ilgus metus pats dirbęs paveldosaugos srityje, J. Lukšė puikiai išmano savo analizuojamus objektus, o išlavinta dailininko akis tarsi išgrynina ir apvalo juos nuo nereikšmingų buities detalių, palikdama piešinyje tik tai, kas svarbiausia. Nuo Kauno tvirtovės statinių, tiltų, Marvos, Tirkiliškių, Aukštosios Fredos dvarų pastatų bei jų likučių, iki S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo ar namų, kuriuose gyveno Lietuvos istorijai svarbūs žmonės – parodos autorius dalijosi savo turtinga patirtimi ir spalvingomis istorinėmis detalėmis, kuriomis apipintas kiekvienas jo įamžintas objektas.
„Kuo geriau pažinsime praeitį ir kuo labiau ją vertinsime – tuo stipresni būsime. Todėl pagavia menininko akimi užfiksuoti, nuo trukdžių ir šešėlių apvalyti architektūriniai paminklai – tai unikalus metraštis ir palikimas ateities kartoms“, – parodos atidarymo metu sakė VDU Kauno botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis.
Antroje susitikimo dalyje savą žvilgsnį į VDU Kauno botanikos sodo istoriją pateikė botanikas, biomedicinos mokslų daktaras, ilgametis Botanikos sodo vadovas, Botanikos sodo draugų klubo garbės narys dr. Ramunis Budriūnas. Istorinių detalių, asmeninių įžvalgų ir prisiminimų kupinoje paskaitoje „Pokyčiai VDU Kauno botanikos sode (1923-1975 m.)“ lektorius peržvelgė Botanikos sodo istorinius vingius iš mokslo įstaigos perspektyvos, dalijosi unikaliomis archyvinėmis nuotraukomis ir istorijomis apie Botanikos sode dirbusius žmones, augintus ir tebeaugančius išskirtinius augalus. Baigdamas paskaitą, dr. R Budriūnas pažadėjo ir antrą šios temos dalį – paskaitą apie VDU Kauno botanikos sodo raidą per pastaruosius kelis dešimtmečius.
