XIX a. pradžioje buvo suformuota stambi Aukštosios Fredos dvaro sodyba Pakaunėje. Istorikų nuomone, Fredos pavadinimas yra kilęs iš vokiškai vadintos laisvos miesto žemės.

1500 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis vietovę, vadinamą Freda, padovanojo LDK iždo raštininkui Henrikui Šliagirui, kuris čia įkūrė nedidelį dvarelį. 1508 m. Fredos dvaras tampa Kauno m. nuosavybe.

O XIX a. pradžioje žemaičių bajoras Jozefas Godlevskis, nusipirkęs anksčiau miestui priklausiusį dvarą, čia pasistatydino užmiesčio rezidenciją.

Aukštosios Fredos dvaro sodyba yra raiškus ir vertingas klasicizmo ir istorizmo laikotarpio sodybinis ansamblis, išlaikęs sodybos kompozicijos centrą, reprezentacinę ir gyvenamąją – ūkinę zonas, bei turintis nepaprasto grožio peizažinį parką su tvenkinių sistemomis ir pirmykščiais želdiniais.

Vėlyvajam klasicizmui priskiriamas centrinis dvaro rūmų pastatas pasižymi monumentaliomis formomis. Dviaukštis pastatas stovi sodybos centre tarp tvenkinių, pagrindiniu fasadu atsuktas į pietus.

Pagrindinis fasadas čia atgręžtas į pietus dėl to, kad portiko antrame aukšte buvo įrengtas poilsiui skirtas balkonėlis. Jame, kaip savo atsiminimuose pasakoja Godlevskį menantys žmonės, grodavo bajoro išlaikomas orkestras. Iš balkono šeimininkas ir svečiai galėjo grožėtis prieš akis plytinčiu parku su tvenkiniais ir įvairia augmenija.

Prieš rūmus tyvuliuoja unikalūs vandens telkiniai, sudarantys G ir J raides. Tai – įdomus ir bene vienintelis pavyzdys Lietuvoje, kai vandens telkiniai žymi fundatoriaus inicialus – pirmąsias jo vardo ir pavardės raides.

Iki šių dienų išlikęs  tiltelis metalo turėklais per J raidės tvenkinį, kuriame panaudoti lelijos žiedo motyvai. Tokio pat rašto metalinė tvorelė prilaiko stogelį, kabantį virš rūmų pagrindinio fasado durų. Lelijos žiedas buvo pagrindinis Godlevskių herbo akcentas.

Daugelis dvaro laikotarpiu susiformavusių sodybos pastatų išliko iki šių dienų. Dėl vėlyvojo klasicizmo ir istorizmo įtakos statyti sodybos pastatai ir parkas yra įtraukti į saugotinų vertybių sąrašą.

Tarp jų – ir  dvaro sodybos oficinos. Kaip įprasta, oficinos dvaruose būdavo statomos kaip tarnų gyvenamoji vieta.

Pirmojoje atrestauruotoje dvaro oficinoje 2014 m. buvo įkurtos šiuolaikiškos auditorijos ir moksliniam darbui skirtos patalpos.

Baigus restauruoti antrąją dvaro oficiną 2018 m. čia perkelta Botanikos sodo administracija ir darbuotojai.  Manoma, kad J. Godlevskio laikais šiame name gyveno kai kurie  orkestro muzikantai. Taip pat jame gyveno pirmasis Botanikos sodo direktorius K. Regelis ir antrasis direktorius K. Grybauskas su šeima.

XIX a. 9 deš. Fredos dvaro dalis nusavinta Kauno tvirtovės reikmėms. Pirmojo pasaulinio karo metu dalis pastatų buvo apgadinta arba visai  sunaikinta. 1920 m. buvusiuose dvaro rūmuose įkurta Sodininkystės ir daržininkystės mokykla. 1923 vasario 15 d. pietinėje ir vakarinėje dvaro teritorijos dalyje įsteigtas Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto) Botanikos sodas.
Visus šiuos išbandymus atlaikė ir atnaujintas tikru Botanikos sodo talismanu tapo Aukštosios Fredos dvaro sodybos paviljonas – arba, kaip mes jį vadiname – „salos namelis”.

Tai jaukus vieno aukšto pastatas su rūsiu po visu namu, kuriame karštomis dienomis dvariškiai vėsiai laikydavo maisto produktus.

Paviljonas pastatytas XIX a. viduryje. Iki XX a. vidurio šalia laiptų stovėjo dvi metalinės liūtų skulptūros. Sovietmečiu jame veikė botanikos muziejus.

Šiandien salos namelis – tai jauki erdvė, kurioje rengiame parodas, susitikimus, teminius vakarus, seminarus.