Vienam žymiausių XX a. I pusės Lietuvos botanikų ir augalų tyrimo organizatorių mūsų krašte, šveicarų kilmės prof. Konstantinui Regeliui (1890–1970) 1923 m. įkūrus Kauno botanikos sodą, herbariumo kolekcija buvo priskirta botanikos kabinetui (Lietuvos universitete).
1927 m. šiame kabinete buvo 23 000 herbarizuotų augalų pavyzdžių kolekcija, sudariusi pradžią šiuometiniam Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo herbariumui. Nemažas prof. K. Regelio nuopelnas, prisidedant prie herbariumo gausinimo, – augalų rinkimas, į šį darbą įtraukiant ir studentus.
Herbariumas, herbaras (lot. herbarium) – sudžiovinto augalo egzempliorius su abiem lapų paviršiais, žiedais, vaisiais, šaknimis (atitinkamos dalys, pagal galimybes). Herbariumas – mokslinis dokumentas, pagalbinė priemonė tiriant, nustatant pavyzdžių rūšis bei paplitimą. Tai – svarbus objektas tiek augalų, sąmanų, kerpių ar pan. pavyzdžiams identifikuoti. Herbariumo kolekcija – apibūdintas su duomenų etiketėmis sudžiovintų ir pritvirtintų ant popieriaus arba tik sudėtų tarp popieriaus lapų minėtų organizmų rinkinys.
Svarbiausia herbariumo paskirtis – naudoti medžiagą moksliniams tikslams kaip pagalbinę priemonę tiriant, nustatant pavyzdžių rūšis, paplitimą.
Pagrindinė herbariumo veiklos kryptis – herbarizavimas naudingų augalų – vaistinių, dekoratyvinių, maistinių, medingų, pašarinių, Lietuvoje augančių, introdukuotų bei kitų kraštų augalų.
Pagrindiniai herbariumo uždaviniai – saugoti tam tikra tvarka išdėstytą informacinę medžiagą; pateikti pavyzdžius patikimu pavadinimu; pildyti kolekciją naujais, retesnių rūšių herbariuminiais pavyzdžiais.
1923 m. Kaune prof. Konstantinas Regelis įkūrė Vytauto Didžiojo universiteto herbariumą, iš kurio 1940 m. apie 10 000 herbariuminių lapų perkelta į atkurtą Vilniaus universiteto herbariumą.
VDU Botanikos sodo herbariume žiediniai augalai tvarkomi pagal De Dalla Torre et Harms genčių numeracijos sistemą. Herbariumo medžiaga susisteminta taksonominiu principu pagal šeimas, gentis, rūšis. Herbariume herbarizuotų augalų kolekcijos – popieriniuose aplankuose yra eksponuojamos abėcėlės tvarka pagal šeimas ir laikomos saugojimui skirtose metalinėse spintose. Samanų, grybų, pavyzdžiai herbarizuojami popieriniuose vokuose, augalų sėklų pavyzdžiai – vokuose, stikliniuose mėgintuvėliuose, augalų ligų pavyzdžiai – vokuose, popieriniuose aplankuose. VDU Botanikos sode kaupiamas bei tiriamas regioninių ir nacionalinių herbariumų kolekcijai priklausantis augalų herbariumas.
Herbariumo kolekcijoje saugomi daugelio žymių botanikų herbariuminiai pavyzdžiai, ant kurių puikuojasi jų ranka rašytos etiketės.
Lietuvos induočių augalų kolekcija. Pagrindiniai kolektoriai: K. Regelis, E. Šimkūnaitė, S. Gudanavičius, J. Kuprevičius, A. Minkevičius, P. Snarskis, J. Dagys, M. Janušauskaitė-Lukavičienė, S. Dagytė, A. Boguševičiūtė, L. Januškevičius. Šiame herbariume yra gausu adventyvinių augalų pavyzdžių;
Pasaulinės floros kolekcija. Jis papildomas mainų būdu. Pagrindiniai kolektoriai: N. Hiratsuka (Japonija), W. Migula, E. Geishas (Vokietija), N. Vitkovskis (Estija), K. Starcsas, J. Smarodsas (Latvija) ir kiti.
Samanų kolekcija. Pagrindiniai kolektoriai: D. C. Muller Brotherus, W. A. Weymouth, H. Moller;
Augalų ligų kolekcija. Pagrindiniai kolektoriai: K. Regelis, D. C. Muller, V. F. Brotherus, W. A. Weymouth, H. Moller, J. Weiss, A. Minkevičius, K. K. Brunza, C. Melamedaibė, P. Snarskis, N. Hiratsuka, W. Migula, E. Geishas, N. Vitkovskis, K. Starcsas, J. Smarodsas;
Grybų kolekcija. Pagrindiniai kolektoriai: E. B. Bartram, W. Sollan, V. F. Brotherus, F. Bubak, W. A. Weymouth;
Sėklų kolekcija;
Kerpių kolekcija.
VDU Botanikos sodo herbariume saugoma unikali 130 metų senumo herbarizuotų augalų kolekcija, kurią surinko, herbarizavo ir apibūdino kunigas-prelatas Jan Rodowicz (Jonas Radavičius (1837–1897)). Herbariumo kolekcija gauta iš Gamtos tyrimų stoties, į kurią pateko iš Kauno miesto muziejaus, Miesto muziejui gausi kolekcija „Gerbaryj Flory Kavkazskoj“ buvo perduota po prelato J. Radavičiaus mirties.
Herbarizuoti augalų pavyzdžiai, kurie surinkti Kaukazo krašte 1888–1889 metais, eksponuojami specialiai herbariuminei medžiagai laikyti skirtose 2 tomų knygose. Čia surinkti ir herbarizuoti 147 vnt. pavyzdžiai sumedėjusių ir 70 vnt. pavyzdžių žolinių augalų. Prie pavyzdžio pateikiamas augalo vardas lotynų, rusų, lenkų kalbomis, trumpa augalo botaninė charakteristika pateikiama lenkų, rusų kalbomis.
Gausus taksonų skaičius, didelis vienetų kiekis kiekvieno taksono pavyzdžio vienoje vietoje paverčia herbariumą svarbiu taksonominiuose tyrimuose. Herbariumas labai svarbus pažintine prasme, atlieka mokymo funkcija, t. y. apjungiant mokymąsi ir studijuojant medžiagą herbariume, botanikos sode ir gamtoje. Moksliškai vertinga tam tikra herbariumo medžiaga gali būti paskolinta (tokia paskolų sistema, kai rūšys gali būti paskolintos trumpalaikiam tyrimui). Daugelis augalų gali dalyvauti rūšių dublikatų mainuose. Gausus pavyzdžių kiekis herbariume suteikia galimybę tiesiogiai bendradarbiauti su kolekcijų kuratoriais, apibūdinant analizuojamus egzempliorius bei palyginant su saugomais herbariume. Herbariumas dalyvauja gamtinių istorijos žinių sklaidoje, skelbiant spaudoje ir populiariose mokslinėse publikacijose.
Tinkamai išsaugota herbariumo medžiaga, su atitinkama dokumentacija, išsaugo savo taksonominę vertę, kuri laikui bėgant neišnyksta.
