Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode artėja bijūnų žydėjimo pikas. Šiemet pirmieji žiedai pasirodė dar balandžio pabaigoje, o vėsesni orai leido ilgiau pasigrožėti ir ankstyviausiomis veislėmis. „Vienas žiedas paprastai žydi apie penkias dienas, tačiau vėsesnė temperatūra leidžia šį laiką pratęsti“, – sako vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė, prižiūrinti vieną įspūdingiausių sodo kolekcijų.
Botanikos sode šiuo metu auginami 884 bijūnai – tiek rūšys, tiek veislės. Daugiausia jų priskiriami puikiojo bijūno (Paeonia lactiflora) veislių hibridų ir žolinių bijūnų veislių ir rūšių hibridų grupėms. Kaip pasakoja Ž. Baškienė, šie augalai ne tik džiugina žiedais, bet ir stebina lapų formų bei spalvų įvairove, o kai kurie – ir ypač ankstyvu arba itin ilgu žydėjimu.
Didelį dėmesį Botanikos sodas skiria lietuviškos selekcijos saugojimui ir pristatymui. Nuo 2019 m. čia kuriama Lietuvos selekcininkų išvestų bijūnų ekspozicija, kurią kasmet papildo naujos veislės. Šiandien sode jau auginamos 72 lietuviškos kilmės veislės, tarp jų – dr. Onos Skeivienės, Jono Evaldo Tarvido, Emilijos Tarvidienės, Pranciškaus Puidoko, Semiono Eicher–Lorkos, Kęstučio Vyšniausko, Viktorijos Vyšniauskienės ir dr. Arūno Balsevičiaus sukurti bijūnai. Net 46 iš šių veislių įtrauktos į Augalų nacionalinius genetinius išteklius.
2024 m. atidaryta ir speciali ekspozicija, kurioje lankytojai gali palyginti VDU Botanikos sode išvestas veisles ir jų kilmės „protėvius“. Dėmesio sulaukia ir pusiau sumedėjusių bijūnų grupė, kurios atstovai išsiskiria puošniais, smulkiai skaldytais lapais ir itin dekoratyviais žiedais. Ekspozicijoje taip pat galima rasti bijūnų rūšis, atkeliavusias iš kitų botanikos sodų – jų sėklos buvo gautos mainais arba dovanotos partnerių iš Sakartvelo bei Latvijos.
Botanikos sode ypač vertinamas tarptautinis bendradarbiavimas. „Mūsų kolekcija nuolat plečiasi dėl ryšių su kitų šalių botanikos sodais – tiek įsigyjant augalus, tiek jais mainantis. Štai daug vertingų veislių gavome vizitų pagal „Erasmus+“ programą metu“, – pasakoja Ž. Baškienė. Viena tokių – ankstyviausia sode žydinti veislė – ‘Erotikon’, sukurta čekų selekcininko Pavel Sekerka, buvo įsigyta viešint Prahos botanikos sode.
Šių metų naujiena – ‘Alkaja’, pirmoji ir kol kas vienintelė Suomijoje išvesta bijūno veislė (autorė Rea Peltola), kuri sode žydi pirmąjį sezoną. Ji buvo gauta po „Erasmus+“ vizito į Helsinkio universiteto botanikos sodą. Taip pat džiugina naujos VDU Botanikos sode išvestos veislės – ‘Estonian Snow’ (registruota 2023 m.) ir ‘Latvian Rain’ (registruota 2024 m.), kurių autorius – dr. Arūnas Balsevičius.
Įspūdingai atrodo ir 2023 m. įkurta Baltijos šalių selekcijos ekspozicija, kurioje pristatomos Estijos ir Latvijos selekcininkų – Sulev Savisaar, Marikos Vartlos, Edgars Bite ir Janio Dukalskio – veislės. Kai kurios jų, tokios kaip ‘Benita’, ‘Toivo Kurmet’, ‘Loviise’, – itin retos ir unikalios.
„Kiekviena veislė turi savo istoriją ir kelionę, o mūsų tikslas – ją išsaugoti ir parodyti lankytojams“, – sako Ž. Baškienė. Pasak jos, bijūnai – ne tik vieni gražiausių, bet ir vieni ilgaamžiškiausių sodo augalų: toje pačioje vietoje gali augti ir žydėti daugiau nei 20 metų.
Tad jei ieškote, kuo pasidžiaugti birželio pradžioje – sutikite bijūnų jūrą VDU Botanikos sode Kaune!
