Grupė atskirų sričių vaistinių augalų mokslininkų-ekspertų kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją ir Europos Sąjungos (ES) sveikatos ir maisto saugos komisarą Vytenį Povilą Andriukaitį. Jie iškėlė vaistinių augalų ir jų augalinių produktų (augalinių ir homeopatinių vaistinių preparatų bei maisto papildų) tausojamojo bei racionalaus vartojimo, užtikrinant gyventojų ligų profilaktiką ir sveiką gyvenimo būdą, problemas.
Organizuoti studijas ir ruošti gydytojus fitoterapeutus Lietuvos universitetuose. Tai išspręstų šių specialistų trūkumą Lietuvoje, neigiamos savigydos klausimą ir užtikrintų tausojamąjį racionalų vaistinės augalinės žaliavos ir iš jos pagamintų preparatų naudojimą.
Surinkti medicinos ir farmacijos etnopaveldą (įskaitant ir receptūras), kuris būtų saugomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, kartu ten sukuriant nuolat veikiančią kompetentingą ekspertų komisiją. Šio etnopaveldo vertinimas turi būti pagrįstas moksliniais tyrimais ir suderintas su šio paveldo reglamentuojamų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatomis.
Europos Parlamente organizuoti viešą renginį tema „Augalinių ir homeopatinių vaistinių preparatų bei maisto papildų tausojamasis racionalus vartojimas užtikrinant ligų profilaktiką ir sveiką gyvenimo būdą“. Su analogišku pasiūlymu į Europos Sąjungos (ES) sveikatos ir maisto saugos komisarą kreipėsi penki nepriklausomi europarlamentarai. Pagal PSO, Europos farmakopėjos ir Geros gamybos praktikos reikalavimus bei direktyvas, vaistinė augalinė žaliava ir iš jos pagamintų produktų kokybė turi atitikti saugumo, stabilumo ir veiksmingumo rodiklius.
„Vaistinėje augalinėje žaliavoje (ir iš jos pagamintuose produktuose) susikaupusios biologiškai veikliosios medžiagos turi ne tik farmakologinį poveikį žmonių organizmui, bet ir kontraindikacijas bei nepageidaujamus poveikius“, – teigia prof. dr. Ona Ragažinskienė. Vaistinių augalų mokslininkų-ekspertų nuomone, šie augaliniai produktai turi būti realizuojami vaistinėje, kur pacientui turi būti pateikiama visa mokslinė informaciją apie jų vartojimą ir suderinamumą su kitais vaistiniais preparatais (augaliniais, cheminiais, homeopatiniais) bei maisto papildais. Dabar pasaulyje ir Lietuvoje skiriamas didelis dėmesys vaistinių (prieskoninių, aromatinių) augalų auginimui ir kokybiškos, saugios bei efektyvios vaistinės augalinės žaliavos ruošimo procedūroms bei standartizuotos žaliavos naudojimui medicinoje, maisto ir pašarų pramonėje, odontologijoje, kosmetikoje, veterinarijoje. Pasaulyje augalinių vaistinių preparatų bei augalinių maisto papildų rinka kasmet plečiasi 18–20 proc. Lietuvoje klesti neigiama savigyda vaistinių augalų preparatais bei maisto papildais. LR sveikatos apsaugos ministerija, kurdama Papildomosios ir alternatyviosios medicinos (PAM), reguliavimo įstatymą bando suvaldyti šį pavojingą reiškinį žmogaus sveikatai, ar net ir gyvybei. Vaistinių (aromatinių) augalų pažinimas, jų augalinės žaliavos ir jos produktų racionalus bei tausojamasis vartojimas
Dabar pasaulyje padidėjęs susidomėjimas vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų pažinimu, auginimu, juose susikaupusių biologiškai veikliųjų medžiagų tyrimais bei vaistinės augalinės žaliavos racionaliu naudojimu. Pastaruoju metu itin vertinami natūralūs gydymo būdai. Atkreiptas dėmesys į fitoterapiją. Fitoterapijoje naudojamas vientisas augalo turinys ir vertinamas jo kompleksinis poveikis žmogaus organizmui. Vaistinius (aromatinius) augalus gali žinoti ir pažinti kiekvienas besidomintis jais žmogus, tačiau gydytis ir kitus gydyti turi teisę tik diplomuoti medicinos ir farmacijos srities specialistai, teikiantys teisingą informaciją apie vaistinės augalinės žaliavos savybes, biologiškai veikliųjų medžiagų gydomąjį poveikį žmogaus organizmui, aiškinantys bei įspėjantys apie neigiamos savigydos pavojus. Anot mokslininkų, teisingos informacijos trūkumas apie augalinių ir homeopatinių vaistinių preparatų bei maisto papildų tausojamąjį racionalų vartojimą ir paplitusi komercinė reklama masinėse informacijos priemonėse, socialiniuose tinkluose bei populiariuose nerecenzuojamuose leidiniuose ir publikacijose dažnai sukelia pavojų žmogaus sveikatai, kartais ir gyvybei. „Žmonės, rūpindamiesi savo sveika gyvensena, neturėtų lengvabūdiškai pirkti ir vartoti vaistinės augalinės žaliavos ir įvairių jos produktų pagal „žolininkų“, „burtininkų“ ir „šarlatanų“ receptūras“, – perspėja vaistinių augalų mokslininkai-ekspertai.
Dabar pasaulyje 35–40 proc. vaistinių preparatų gaminama iš vaistinės augalinės žaliavos. Specialistams ir vaistinių augalų augintojams yra svarbu teisingai sistemiškai identifikuoti vaistinius augalus, nes skirtingos jų rūšys bei veislės turi įvairų farmakologinį poveikį, kurį lemia juose susikaupusios biologiškai veikliosios medžiagos. Augalą apibūdinus, jo vaistinė žaliava racionaliai ir kryptingai naudojama kokybiškų, saugių ir efektyvių preparatų gamybai bei ligų profilaktikai ir gydymui. Augalinės kilmės vaistinių preparatų savybės ir būtinybė rengti vaistinių augalų specialistus
Augaliniai preparatai pasižymi kompleksiniu ir bioreguliaciniu poveikiu;
Pasižymi adaptaciniu poveikiu, palaiko homeostazę;
Pasižymi ligos simptomų šalinimu;
Pasižymi lėtinių ligų koordinavimu;
Teisingas augalinių preparatų dozavimas ir vartojimas sukelia mažiau nepageidaujamų reakcijų, nei vartojant sintetinius vaistus.
Mokslininkų grupė pažymi, kad iš vaistinės augalinės žaliavos pagamintuose maisto papilduose yra biologiškai veikliosios medžiagos, kurios turi farmakologinį poveikį. Tačiau dabar jų kontrolę, platinimą ir prekybą vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Mokslininkai įspėja dėl maisto papildų saugaus ir racionalaus vartojimo, atkreipdami dėmesį į maisto papildų toksinį poveikį organizmui. Anot jų, pagal Europos farmakopėjos nustatytus reikalavimus, vaistuose ginkmedžių turi būti ne daugiau kaip 5 mg/kg ginkolio rūgšties. Šviežiuose lapuose šio toksiško biologiškai veiklaus darinio (ginkolio rūgšties) susikaupia 160–560 mg/kg.
Ruošiant vaistus, toksinė ginkolio rūgštis atskiriama, o ruošiant papildus – neatskiriama.
Ginkolio rūgšties pavojus
Mokslininkai pabrėžia, jog ginkolio rūgštis organizmą veikia neurotoksiškai bei sukelia alergijas, kaip antai odos ir kraujagyslių sistemos pažeidimus (ūmią dilgėlinę, eksfoliacinį dermatitą, niežėjimą (pruritus), anafilaksinę purpurą); kvėpavimo sistemos pažeidimus (dirginantį kosulį, alerginę astmą); širdies / kraujagyslių sistemos ir CNS pažeidimus (hipertenziją, CNS sujaudinimą); reprodukcinės sistemos pažaidas (tai patvirtina atlikti tyrimai su gyvūnais) – mažėja implantacijos ir pastojimo tikimybė.
Apie Papildomosios ir alternatyviosios medicinos pažymą
LR sveikatos apsaugos ministerijoje yra kuriama Papildomosios ir alternatyviosios medicinos (PAM) reglamentavimo teisėkūros pažyma, kurią patvirtinusi LR Vyriausybė turėtų inicijuoti naujo įstatymo priėmimą. Vaistinių augalų mokslininkų-ekspertų grupė pasiūlė surinkti medicinos ir farmacijos etnopaveldą (įskaitant ir receptūras), kuris būtų saugomas LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, kartu ten sukuriant nuolat veikiančią kompetentingą ekspertų Komisiją, kuri vertintų ir receptūrą, ir biologiškai veikliųjų medžiagų identifikavimą, ir jų suderinamumą. Šios problemos sprendimui reikia organizuoti studijas ir ruošti gydytojus fitoterapeutus Lietuvos universitetuose. Prof. O. Ragažinskienė pažymi, kad dabar JAV pagal PSO siūlomą strategiją „Traditional medicine strategy 2014–2023“ rekomenduojama derinti tradicinę (angl. alternative and complementary medicine) ir visuotinai pripažintas medicinos (angl. conventional medicine) normas. Tai buvo rekomenduojama 2015 m. rugsėjo 29–spalio 4 d. Diuselforfe (Vokietija vykusiame Tarptautinės farma cijos federacijos (angl. FIP – International Pharmaceutical Federation) organizuotame 75 Pasauliniame farmacijos ir farmacijos mokslo kongrese ir Danijoje organizuotame integruotos medicinos klausimu Europos kongrese (angl. 8th European Congress for Integrative Medicine).
Mokslininkų grupės bendradarbiavimas su LR Sveikatos apsaugos ministerija
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyriaus vedėjos Jūratės Martinonienės teigimu, pagal Lietuvos ir ES teisės aktus vaistinė augalinė žaliava bei augalai nėra priskiriami maisto papildams. „Tai arba paprasčiausias maistas, arba vaistiniai augaliniai preparatai, – kalbėjo ji. – Vaistiniai preparatai turi turėti mokslinius įrodymus dėl jų poveikio organizmui. Kai vaistinė augalinė žaliava dedama į maisto papildų preparatus, jiems taikomi tik maisto produktams, bet ne farmaciniams preparatams keliami kriterijai, nes maisto papildai, t. y. maistas, gydymui neskirti. Todėl Sveikatos apsaugos ministerijos dispozicijoje esančios institucijos augalų, kaip maisto papildų, nekontroliuoja“. Anot J. Martinonienės, LR sveikatos apsaugos ministerija rengia maisto papildus reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir dalyvauja šios srities Europos Sąjungos teisės aktų rengime. „Maisto papildai priskiriami maisto produktų kategorijai, todėl jų tiekimo rinkai kontrolę, įskaitant maisto papildų notifikavimą, vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, – pabrėžė valdininkė. – Maisto papildai yra maisto produktai, kurie skirti įprastam maisto racionui papildyti ir po vieną arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maisto ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Kartu būtina pabrėžti, kad maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis – kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais ar kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti mažais dozuotais kiekiais, formomis. Pažymėtina, kad vaistažolių arbatos, atitinkančios reikalavimus, patvirtintus LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-432, gali būti priskirtos prie maisto papildų grupės“.
Papildomosios ir alternatyviosios medicinos reglamentavimas numatytas Vyriausybės programoje
Paprašius informuoti dėl ministerijoje kuriamos Papildomosios ir alternatyviosios medicinos (PAM) reglamentavimo teisėkūros pažymos, LR SAM atstovė atsakė, jog LR sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos nuostatą „Sieksime teisės aktais reglamentuoti netradicinės medicinos (PAM) paslaugų teikimą. Didinsime rekreacinių sveikatos paslaugų saugumą ir prieinamumą“, parengė prioritetinės teisėkūros iniciatyvos – reglamentuoti netradicinės medicinos praktiką – numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymą, kuri 2015 metų birželio 22 d. buvo svarstyta LR Vyriausybės pasitarime. „Didėjantis šių paslaugų poreikis, kartu sparčiai besivystančios šių paslaugų technologijos – žmogiškieji ištekliai, paslaugų taikymo būdai ir metodai, naudojami instrumentai ir kt. – verčia ieškoti sprendimų, kaip apsaugoti paslaugų vartotojus, nes pastaruoju metu šios veiklos plėtroje nėra apibrėžto aiškaus lyderio, atsakingo už šios veiklos reglamentavimą, racionalią, efektyvią, saugią plėtrą, padedančią apsaugoti paslaugų vartotojus, sudarančią sąlygas paslaugų teikėjams įgyti ar tobulinti savo pasirinktos veiklos srities profesinės kompetencijos žinias, – toliau dėstė J. Martinonienė. – Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau šiuo metu PAM įvairiose ES šalyse reguliuojama įvairiomis teisinėmis formomis“. Anot jos, prioritetinės iniciatyvos tikslas – siekti užkirsti kelią nesaugioms, iki šiol nereglamentuotoms ir tiesiogiai sveikatinimo veiklai nepriskirtoms paslaugoms, nustatant netradicinės medicinos (papildomosios ir alternatyviosios) praktikos veiklos apibrėžtį bei apimtis. „Šios netradicinės medicinos iniciatyvos įgyvendinimas padės sukurti teisinę ir saugią aplinką tiek paslaugų teikėjams, tiek paslaugų gavėjams, – pabrėžė ji. – Kartu šios veiklos įteisinimas sudarys galimybę visuomenės nariams, kurie domisi šios veiklos praktika, gauti informaciją apie tokią veiklą administruojančias institucijas, įskaitant asociacijas, paslaugų teikėjus, paslaugų saugumą bei kokybę, apie planuojamas šios veiklos plėtros perspektyvas“. Apibrėžus šios veiklos dalyvius, jų darbo aplinką bei nustačius šios veiklos paslaugų kokybės efektyvumo kriterijus, esą bus atsakyta į ilgą laiką visuomenėje vykstančias diskusijas, kas tokias paslaugas teikia, kodėl, kas gali šia veikla užsiimti ir t. t. „Tuo siekiama pateisinti visuomenės lūkesčius ir pasakyti, kad paslaugas, kurios planuojamos priskirti PAM veiklai, teikia kompetentingi specialistai, o ne ,,šamanai“, – atkreipė dėmesį J. Martinonienė. – Siekiame padėti ne tik paslaugų vartotojams, sveikatos specialistams, bet ir mokslo atstovams, jau daugelį metų siekiantiems plėtoti šios veiklos žinias bei praktiką Lietuvoje“. Sveikatos apsaugos ministerija, vykdydama šį Vyriausybės įsipareigojimą, parengė dokumentą, kurio tikslas – ginti visuomenės interesą, užtikrinti šios veiklos saugumą, imantis konkrečių veiksmų. Pasak J. Martinonienės, planuojama reglamentuoti sveikatinimo veiklos sritis būtų integruota į bendrą sveikatos sistemą, kadangi reglamentavimas turi atitikti sveikatinimo veiklai keliamus pagrindinius principus: turi būti užtikrinamas sveikatos priežiūros priimtinumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos mokslų principų bei medicinos etikos reikalavimų atitiktį, ir tinkamumas – valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų kokybę ir efektyvumą. Tuo tikslu numatyta apibrėžti ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje netradicinės medicinos (PAM) ekonominės veiklos turinį, parengti paslaugų teikimo metodikas (standartus) – paslaugų teikimo tvarkos aprašus (paslaugų teikėjams, vykdantiems šią veiklą, privalomas sąlygas, kurių bus privalu laikytis vykdant šios veiklos praktiką), nustatyti specialistams, teikiantiems šias paslaugas, kvalifikacijos reikalavimus (bus išduodamas, teisės akto nustatyta tvarka, netradicinės medicinos (PAM) praktikos kvalifikacijos pažymėjimas, registruojamas informacinėje sistemoje), rengiami projektai kvalifikacijos kėlimo tvarkos, sukurta šios veiklos stebėsenos ir priežiūros sistema, skirta veiklos priežiūrai planuojamai savireguliacijos (koreguliacijos), griežto ir veiklos deklaravimo licencijavimo principu netradicinės medicinos (PAM) specialistų aprašai ir kt.
Visos šios priemonės turi padėti vartotojui pasirinkti saugias, pripažintų specialistų teikiamas PAM paslaugas. Būtinybė įstatymiškai reglamentuoti augalinių produktų kontrolę, prekybą ir racionalų vartojimą
Pasiteiravome, kaip ketinama įstatymiškai sureglamentuoti augalinių preparatų kontrolę, prekybą ir pan., kad nebūtų manipuliuojama liaudies medicina, kad pagaliau būtų išgyvendinta praktika, kai bet koks asmuo pasivadina žolininku ar liaudies medicinos žinovu ir ima prekiauti augalų reparatais ar jų mišiniais, nežinodamas nei medžiagų tarpusavio suderinamumo, nei poveikio, nei šalutinių reiškinių ir pan. Juk šiandien šalyje tokių „žinovų“ – į valias! „Augaliniai preparatai, kaip ir kiti produktai, priskiriami tam tikroms produktų grupėms – vaistams, maisto papildams, kitiems maisto produktams – priklausomai nuo to, ar jie atitinka vaisto, maisto papildo ir panašiais teisės aktais apibrėžtą sąvoką, – paaiškino J. Martinonienė. – LR farmacijos įstatymas apibrėžia vaisto (vaistinio preparato), augalinio vaistinio preparato, tradicinio augalinio vaistinio preparato sąvokas. Gamintojas, prieš pradėdamas gaminti augalinį produktą, turi nuspręsti, ką jis gamins – vaistą, maisto papildą ar įprastą maistą. Nuo to priklauso reikalavimai produkto kokybei, saugumui (o vaistų atveju – ir veiksmingumui), pakuotės ženklinimui, skiriasi tiekimo rinkai reikalavimai. Taip pat svarbu pažymėti, kad Farmacijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalis nustato: ,,Jei produktas, atsižvelgiant į visas jo charakteristikas, gali būti laikomas vaistiniu preparatu ir produktu, kuriam reikalavimus nustato kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, jam taikomi vaistinio preparato reikalavimai.“ Augaliniams vaistiniams preparatams, anot pašnekovės, taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir kitiems vaistiniams preparatams. Jie turi būti pagaminti licencijuoto gamintojo pagal Geros gamybos praktikos reikalavimus, registruoti Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, juos gali platinti licencijuotos didmeninio platinimo įmonės, gyventojams parduoti – vaistinės. Tradiciniai augaliniai preparatai yra registruojami pagal supaprastintą registracijos procedūrą. Tokiu atveju nereikia pateikti ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų rezultatų, farmakologinių duomenų, o saugumas, veiksmingumas grindžiami bibliografiniais duomenimis. Ant tradicinio augalinio vaistinio preparato pakuotės ir pakuotės lapelyje nurodoma, kad tai tradicinis augalinis vaistinis preparatas, kurio indikacijos pagrįstos tik ilgalaikiu vartojimu. Supaprastinta tradicinių augalinių vaistinių preparatų registravimo procedūra yra suderinta su ES direktyva 2004/24/EB. Kiti augaliniai vaistiniai preparatai, anot J. Martinonienės, turi būti registruojami pagal įprastas vaistinių preparatų registravimo procedūras. „Kitaip sakant, jei produktas atitinka vaistinio preparato sąvoką, jo reguliavimas yra aiškus ir apibrėžtas“, – išsakytas mintis apibendrino SAM Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja.
Inovatyvaus centro sukūrimo perspektyva
Kartu J. Martinonienė pripažino, jog iš tiesų yra problemų dėl augalinių produktų, kurie nepriskirtini vaistiniams preparatams arba yra ribiniai produktai.
„Atsižvelgus į akademinės visuomenės atstovų iniciatyvą ir siūlymą, ieškoma būdų šioms problemoms spręsti, – akcentavo ji. – Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje pradėta diskusija dėl galimybės Lietuvoje Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode, kur yra sukurtos Baltijos šalių regione vaistinių augalų unikalios vaistinių (aromatinių) augalų kolekcijos, mokslo ir studijų bazė, steigti inovatyvų tarpdalykį vaistinių (aromatinių) augalų introdukcijos mokslinių tyrimų ir studijų centrą. Vienas iš uždavinių galėtų būti sukurti konsorciumą profesionalių įvairių sričių mokslininkų ekspertų, tiriančių vaistinius augalus Lietuvos mokslo institucijose ir užsienyje. Manytina, kad kaip viena iš veiklų – kvalifikacijos kursai įvairių sričių specialistams, kartu pagalba ūkininkams (norintiems užsiimti netradicine žemdirbyste – vaistinių (aromatinių) augalų auginimu), technologams (džiovinantiems ir perdirbantiems vaistinius augalus), vaistinių (aromatinių) augalų rinkėjams ir kitiems asmenims, kurių veikla siejama su vaistažolininkystės plėtra Lietuvoje“. LR sveikatos apsaugos ministrės įsakymu yra patvirtinti netradicinės medicinos plėtros konsultantai, dirbantys visuomeniniais pagrindais, kurie teikia pastabas, siūlymus bei išvadas dėl planuojamos reglamentuoti veiklos. „Konsultantai atstovauja pagal kompetenciją įvairioms sritims: mokslui (universitetų atstovai), praktikai (asociacijos ar pavieniai suinteresuoti šios veiklos plėtra asmenys) bei verslo atstovams, – kalbėjo J. Martinonienė. – Atsižvelgiant į daugialypę, padedančią vystyti ir siekti šios veiklos reglamentavimo, visuomeninių konsultantų komandą, tikėtina, kad asmenų, norinčių teisėtai ir saugiai teikti minėtas paslaugas, oponentų nebus. Tačiau tikėtina, kad ši veiklos sritis, kaip ir kitos, teisinių nuostatų įgyvendinimo laikotarpiu bus oponuojama, nes ne visiems šių paslaugų teikėjams gali būti priimtinos nors ir minimalios planuojamos nustatyti ,,žaidimo taisyklės“, kurios turi ir privalo apsaugoti paslaugos vartotoją nuo galimų sveikatos sužalojimų“.
Ministerija vertina vaistinių augalų mokslininkų ekspertų aktyvumą sprendžiant problemą
Pasiteiravus, kaip SAM vertina grupės mokslininkų aktyvumą, siūlant įsteigti prie LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus nuolat veikiančią komisiją, kurios nariai vertintų liaudies medicinos paveldą, pašnekovė pabrėžė, esą Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi aktyviu mokslo akademinės visuomenės atstovų dalyvavimu, siekiant Lietuvoje reglamentuoti vieną iš iniciatyvų netradicinės medicinos plėtroje – Papildomosios ir alternatyviosios medicinos praktiką. „Visi galimai susiję klausimai su planuojama reglamentuoti veikla nelieka nesvarstyti ar bent neaptarti, – patikino ji. – Labai svarbu, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, liaudies medicina yra viena iš tautinio paveldo dalių, kurio tyrimai atskleidžia šimtmečius čia gyvenančių žmonių gydymui ir sveikatos išsaugojimui naudotų priemonių ir būdų galimybes. Mes galime didžiuotis, kad Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje kaupiama tokio pobūdžio informacija. Kartu esame atviri diskusijoms dėl galimybės steigti nuolat veikiančią komisiją, kurios nariai vertintų liaudies medicinos paveldą. Taip pat turime nepamiršti, kad su tautiniu paveldu susijusių klausimų sprendimas turi būti suderintas su tautinį paveldą reglamentuojamų įstatymų ir poįstatyminių teisė aktų nuostatomis“. Dar vienas mokslininkų siūlymas – fitoterapijos, gydymo vaistiniais augalais programa (kursas) būsimiesiems medikams. Kokios tokio siūlymo įgyvendinimo perspektyvos? Ko galima laukti, tikėtis? Anot ministerijos atstovės, parengtoje prioritetinės teisėkūros iniciatyvos – reglamentuoti netradicinės medicinos praktiką – numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje išdėstytose nuostatose Lietuvoje planuojama reglamentuoti ir fitoterapijos paslaugų teikimą. „Tuo tikslu, kas galėtų pasirinkti fitoterapijos mokymo kursą, planuojamos tęstinės apvalaus stalo diskusijos su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto atstovais bei šiuo metu šią praktiką vykdančiais sveikatos priežiūros specialistais, – informavo ji. – Dabar svarstoma, kad fitoterapijos kursas galėtų būti dėstomas visiems mediciną ir farmaciją studijuojantiems studentams, norintiems specializuotis fitoterapijos srityje. Tačiau kartu aptariama galimybė, kad tokius kursus, kaip podiplomines studijas, galėtų praeiti ir jau studijas baigę sveikatos specialistai. Minėtais būdais įgytos kompetencijos suteiktų teisę specialistui praktikuoti ir dirbti su fitoterapijoje naudojamais produktais“.
Prof. dr. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja, Lietuvos farmacijos sąjungos viceprezidentė (kontaktinis asmuo Lietuvoje)
Akademikas, prof. habil. dr. Audrius Maruška, Vytauto Didžiojo universitetas
Dr. Artūras Kažemekaitis, Europos vaistų agentūros Augalinių vaistinių produktų komiteto narys iš Lietuvos Respublikos
Doc. dr. Audronius Lukošius, Europos vaistų agentūros Augalinių vaistinių produktų komiteto narys iš Lietuvos Respublikos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Prof. dr. Nijolė Savickienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Prof. habil. dr. Eduardas Tarasevičius, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas
Doc. dr. Tauras Mekas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius
Prof. habil. dr. Arūnas Savickas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėjas
Prof. dr. Liudas Ivanauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Dr. Vitalija Povilaitytė-Petri, Mons universitetas (Belgija) (kontaktinis asmuo Briuselyje)
Netradicinės medicinos praktikos reglamentavimas (siūlymai). LR Vyriausybė 2016-02-22 priėmtos dvi pažymos.
Straipsnį parengė prof. dr. O. Ragažinskienė
