1879 m. Rusijos caras Aleksandras II (1818–1881) imperijos vakarų pasieniui sustiprinti pasirašė potvarkį, kuriuo Kauną pavertė pirmosios klasės Rusijos tvirtove. Pagal 1880 m. parengtą tvirtovės projektą, 1887–1890 m. laikotarpiu, nusavinus visą buvusio Aukštosios Fredos dvaro teritoriją, buvo pastatytas centrinio įtvirtinimo ruožas kairiajame Nemuno krante (autoriai gen. Nikolajus Obručevas, Konstantinas Zverevas, Ivanas Valbergas, plk. Pavelas Bertgoldtas).
Centrinio įtvirtinimo paskirtis buvo sulaikyti prasiveržusias pro tarpfortinius intervalus priešo pajėgas, pridengti tvirtovės bei miesto administracinį centrą. Įtvirtinimą sudarė jungiamasis pylimas (kurtina) su šaudmenų sandėliais, grioviais (fosomis), keturi lunetai bei kiti fortifikaciniai elementai, taip pat šį gynybinį įrenginį aptarnaujanti kelių sistema. Netrukus lunetai buvo rekonstruoti į du didžiuosius ir du mažuosius redutus. Redutuose buvo įrengtos pozicijos artilerijai. Jungiamajame pylime – šaudmenų sandėliai. XIX a. pab.–XX a. pr. geresniam aptarnavimui palei centrinio įtvirtinimo pylimo vidinį pakraštį buvo nutiesta geležinkelio linija. Statybos darbai truko iki I pasaulinio karo. 1913 m. centrinis gynybos pylimas buvo sutvirtintas trijų eilių metaline tvora.
Šiandien į VDU Botanikos sodo teritoriją patenkanti dalis įtvirtinimų su trečiuoju redutu (unikalus objekto kodas 26582) ir slėptuvės liekanomis (unikalus objekto kodas 26581) priklauso Kauno tvirtovės kairiojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo statinių kompleksui (unikalus objekto kodas 26577). Kaip vertingoji savybė yra saugoma objekto visuma su penkiakampio plano suformuota kalva.