VDU Botanikos sodas

30
gruodžio

VDU Kauno botanikos sode – unikali pašto ženklų ir atviručių paroda

Sausio 5 d., antradienį, 11 val. VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje (Ž. E. Žilibero g. 6) duris atvers netradicinė paroda – „Kalėdos ir botanika filatelijoje ir filokartijoje“. Čia vykstančią biblinių augalų ekspoziciją papildys šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpio atvirutės ir pašto ženklai iš Antano Burkaus ir prof. Liudo Mažylio kolekcijų.

Oranžerijos kaktusyne lankytojai išvys eksponatus iš caro laikų Lietuvos, Nepriklausomos Lietuvos, lenkams priklausiusios Vilnijos, Vokietijos, VDR, JAV, Švedijos, Danijos, Vengrijos, Kubos, Panamos, Nikaragvos, Niume, Samoa ir Sisifo, Pitkerno salų, Britų Saliamono salų, Naujosios Zelandijos. Juose puikuojasi karališkasis ugniamedis, kvapioji našlaitė, dirvinė neužmirštuolė, mėlynoji balnapupė, puošniusioji karpažolė, kiparisai, finikinės palmės ir daugybė kitų augalų.

Atpažinti simbolius pasitelkiami botanikai

Nuo XIX a. antrosios pusės plito kalėdiniai šventiniai atvirukai, o XX a. antrojoje pusėje jau masiškai leidžiami pašto ženklai. Juose vaizduojami augalai, įvairiuose kraštuose laikomi tradiciniais kalėdiniais. „Mano kolekcijoje – turbūt kas ketvirta atvirutė yra susijusi su šv. Kalėdomis arba Naujaisiais metais. Kai sužinojau, kad VDU Kauno botanikos sode vyksta biblinių augalų paroda, intuityviai susiejau savo ir kolegos Antano Burkaus kolekciją su šia paroda. Kilo mintis į vieną vietą sudėti šventinio laikotarpio atvirutes ir pašto ženklus, kuriuose vaizduojami  augalai. Akivaizdu, kad vaizduojamos ne tik eglės – radome mirtų, dobilų, augalų, kuriems pažinti prašome VDU Kauno botanikos sodo specialistų pagalbos“, – apie parodos eksponatus pasakojo Lietuvos filatelistų sąjungos narys, politologų asociacijos narys, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.

Kolekcionuoti į stalčių – nedora

Domėtis pašto ženklais prof. L. Mažylis ėmė jau vaikystėje. „Beveik visi mano kartos žmonės rinko pašto ženklus. Juk interneto nebuvo, o spalvų gyvenime norėjosi“, – pasakojo kolekcininkas. Vėliau apleidus šį pomėgį, prie jo grįžta prieš maždaug dešimtmetį – pradėta iš naujo domėtis, bendrauti su kitais kolekcininkais ir pildyti savąją kolekciją.  Pagrindinė prof. Liudo Mažylio kolekcijų tema – pašto istorija Lietuvos teritorijoje, Kauno gubernijoje. Šis pomėgis reikalauja analitinių gebėjimų. „Mano pagrindiniame darbe reikia užsiimti moksline analize, o hobis – ir vėl mokslinė analizė. Poilsio nėra“, – juokiasi prof. L. Mažylis, kiekvieną sekmadienį kartu su Antanu Burkumi ir kitais kolekcininkais leidžiantis filatelistų susitikimuose.  Kolekcininkai tvirtai įsitikinę, kad greta muziejų veiklos turi ir tiesiog privalo egzistuoti privačios kolekcijos. Kartais, anot prof. L. Mažylio, vienas uolus kolekcininkas gali nuveikti daugiau nei visas kolektyvas. Tačiau svarbu neužsidaryti ir rodyti savo rinkinius visuomenei, dalintis atradimais. „Prieš kelerius metus tarp filatelistų atsirado naujas diskursas – nedora kolekcionuoti į stalčių. Egoistiška“, – sakė kolekcininkas. Tos pačios nuomonės – ir Lietuvos filatelistų sąjungos narys Antanas Burkus. „Labai džiaugiuosi, kad kažkam įdomu mano veikla, kuria ilsiuosi po darbų. O jeigu dar mano kolekcija yra parodoma plačiajai visuomenei – labai malonu“, – sakė Kauno technologijos universiteto emeritas, inžinierius A. Burkus. VDU Kauno botanikos sode bus eksponuojama tik maža dalis A. Burkaus pašto ženklų kolekcijos. Prieš 15 metų kolekcininkas pristatė 12 stendų po 16 lapų – parodoje „2000 metų po Betliejaus žvaigžde“ buvo eksponuojami visų pasaulio šalių pašto ženklai pradedant Lietuva ir baigiant Kalėdų sala.

Persipina įvairios mokslo šakos

Savo kolekcijas prof. L. Mažylis vadina asmenybės raidos dalimi ir savišvieta. Mažiausios detalės kolekcininką taip pagauna ir įtraukia – su žavinčiu užsidegimu jis gali pasakoti apie motyvus, atradimus, analizuoti viename pašto ženkle persipinančius skirtingų mokslo šakų objektus: teologiją, botaniką, viešąją politiką, meną. „Kiek daug erdvių atsiveria! Juk taip įdomu, kodėl būtent tą, o ne kitą botaninį simbolį pasirinkta, kodėl būtent tokia meninė išraiška, kodėl buvo verta masiškai tiražuoti šiuos ženklus ir t. t. Lyginamuosius tyrimus galima atlikti“, – su užsidegimu pasakojo prof. L. Mažylis.

Paroda „Kalėdos ir botanika filatelijoje ir filokartijoje“  VDU Kauno botanikos sode veiks visą sausio mėnesį. Parodos lankymas – III–VII 9–17 val.

Kitos aktualijos

2019 02 14
Meilės dieną pražydo leopardinis amorfofalas
Vasario 14-ąją, meilės ir romantikos dieną, VDU Botanikos sode Kaune pražydo neromantiškai vadinami augalai. Lavongėlėmis, velnio liežuviais, gyvatės palmėmis vadinami leopardiniai amorfofalai (Amorphophallus konjac) egzotikos mėgėjus traukia dėl savo neįprastos formos ir specifinio, nemalonaus,  pūvančią mėsą primenančio kvapo. „Leopardiniai ...
Plačiau
2019 02 07
Botanikos sode užsimezgė tekstilės ir kaktusų draugystė
VDU Botanikos sodo oranžerijoje duris atvėrė menininkės, daugelio parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvės Jūratės Petruškevičienės tekstilės darbų fotografijų paroda „Rinkoto herbariumas“. Parodos atidaryme susirinkusieji pamatė ir pajuto Metelių regioniniame parke esančio Rinkoto botaninio draustinio augmenijos dvasią: oranžerijos kaktusyne įvairiose ...
Plačiau
2019 02 05
VDU Botanikos sode startavo seminarų ciklas
VDU Botanikos sode vyko pirmasis seminarų ciklo, skirto sodininkams, gėlininkams ir kitiems gamtos mylėtojams, seminaras. Šįkart susirinkusieji sėmiasi žinių iš dr. Kęstučio Malinausko apie sezoninę sodo augalų priežiūrą. Seminare „Sezoninė sodo augalų priežiūra. Vynuogės, aktinidijos, avietės, serbentai, braškės ir ...
Plačiau
2019 02 05
Paminėjo pasaulinę pelkių dieną
Vasario 2-ąją kasmet minima pasaulinė pelkių diena. Pelkių apsaugai skirtas tarptautinis susitarimas buvo pasirašytas 1971 m. vasario 2 dieną Irano mieste Ramsare. Pagal Ramsaro konvenciją saugomos visos planetos išlikimui svarbios pelkės. VDU Botanikos sodo darbuotojai vyresn. mokslo darbuotojas prof. Remigijus ...
Plačiau