VDU Botanikos sodas

01
kovo

Trys dešimtmečiai VDU Botanikos sode: minint vaistininko ir biologijos mokslų daktaro Algimanto Morkūno 95-tąsias gimimo metines

2022 m. kovo 1 d. minimas žymaus vaistininko, fitochemiko, biologijos mokslų daktaro ir kartu ketvirtojo Kauno botanikos sodo direktoriaus Algimanto Morkūno 95-ųjų gimimo metinių jubiliejus, sutampantis su Lietuvos pirmojo universiteto šimtmečiu.

 

Algimantas Morkūnas gimė 1927 m. kovo 1 d. Želvoje, Ukmergės rajone. Baigęs Ukmergės vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Farmacijos skyriuje, o 1949 m. įgijo provizoriaus (vaistininko) specialybę. 1950 m. dirbo Lietuvos Vyriausioje farmacijos valdyboje.

1951–1954 m. Algimantas Morkūnas kėlė mokslinę kvalifikaciją Lietuvos Mokslų akademijos Biologijos instituto aspirantūroje. Jo mokslinio darbo tyrimų bazė – šio instituto Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų skyrius.

Aspirantūros studijų objektas – bastutinių (Brassicaceae Burnett) / kryžmažiedžių (Cruciferae Juss.) šeimos 9 rūšių augalai: žieminis rapsas (Brassica napus var. deifera D. C.), baltoji garstyčia (Sinapis alba L.), vasarinis rapsas (Brassica annus L.) žieminis rapsiukas (Brassica rapa var. deifera D. C.), abisininė balža (Crambe abyssinica Hochst.), sėjamoji garžgarstė (Eruca sativa Mill.), rytinė konringija (Conringia orientalis (L.) Dumort). Mokslininkas vykdė šių augalų introdukcijos, agrobiologinius, biologiškai veikliųjų medžiagų kiekybės ir kokybės tyrimus bei perspektyvių augalų atranką.

A. Morkūnas su kolektyvu, 1977 m.

1956 m. A. Morkūnas apgynė daktaro (tuometinio biologijos mokslų kandidato) disertaciją „Kryžmažiedžių aliejinių augalų kultūra Lietuvos sąlygose“. Šio darbo rezultatai buvo publikuojami Lietuvos Mokslų akademijos mokslo darbų žurnaluose.

Algimantas Morkūnas, apgynęs daktaro disertaciją, buvo paskirtas jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu tuometinio Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų skyriuje. Jis tęsė mokslo tiriamąjį darbą „Ūkiškai vertingų atvirų plotų vynuogių veislių tyrimas“, tyrinėdamas vynuogių bei riešutmedžių introdukciją ir aklimatizaciją Lietuvoje.

A. Morkūno darbai leidiniuose

A. Morkūno darbai leidiniuose

Nuo 1959 m. Kauno botanikos sodas tampa Lietuvos MA Botanikos instituto sektoriumi, o nuo 1961 m. dr. Algimantas Morkūnas Lietuvos Mokslų Akademijos prezidiumo nutarimu skiriamas sodo direktoriumi.

 

Aktyvi mokslinė veikla

13 metų eidamas atsakingas ir nelengvas administratoriaus pareigas, jis kartu aktyviai dalyvavo mokslinėje, pedagoginėje ir visuomeninėje veikloje.

Tuo metu A. Morkūnas vadovavo aspirantės Silvijos Judickaitės-Rimkienės disertaciniam darbui „Cinko ir mangano druskų poveikis C, P vitaminų, karotino ir angliavandenių kaupimuisi ir išsilaikymui juodavaisėje aronijoje“.

1963-1968 m. jis buvo planinio darbo temos „Vaistinių augalų tyrimas jų auginimo būdų, gamtinių resursų ir reprodukcijos klausimų išaiškinimas“ vadovas.

A. Morkūno darbai leidiniuose

A. Morkūno darbai leidiniuose

Dr. Algimantas Morkūnas aktyviai bendradarbiavo su įvairių institucijų mokslo darbuotojais, geranoriškai siūlė savo idėjas ir patarimus bei prisidėjo savo darbais prie Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus kolekcijų praturtinimo ir augalų cheminės sudėties tyrimų. Pažymėtinas vaistininko mokslininko nuopelnas plečiant ir modernizuojant fitocheminę laboratoriją ir tobulinant cheminės analizės metodus.

1970 m. A. Morkūnui ir bendraautoriams iš Politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) pripažintos autorinės teisės tarptautinės reikšmės išradimui naujam augalų augimo stimuliatoriui, kuriuo prieš sėją apdirbamos Phaseolus vulgaris L. sėklos.

A. Morkūno augalų augimo stimuliatoriaus patentas, 1969 m.

 

Sode dirbta daugiau kaip tris dešimtmečius

1974 m. Lietuvos Mokslų akademijos Prezidiumo nutarimu, dr. Algimantas Morkūnas  skiriamas Kauno botanikos sodo Vaistinių-techninių ir maistinių-pašarinių augalų sektoriaus vadovu. Kartu su gausia mokslininkų grupe jis pradėjo naujo pobūdžio kompleksinius vaistinių, prieskoninių augalų tyrinėjimus „Augalinio pasaulio racionalaus panaudojimo, perdirbimo ir apsaugos biologiniai pagrindai“. Be to, vykdyti sutartiniai darbai su Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiąja farmacijos valdyba.

Dr. Algimantas Morkūnas savo mokslinio darbo duomenis su bendraautoriais pateikė daugiau kaip 50-čiai mokslinių straipsnių ir metodinių knygų. Dalis mokslinių darbų buvo patentuoti.

Jis, vykdydamas visuomeninę veiklą, buvo ilgametis Kauno Botanikos sodo profsąjungos komiteto, Botanikų ir Farmacininkų mokslinių bei „Žinijos“ draugijų narys.

Iš viso A. Morkūnas Kauno Botanikos sode dirbo 31 vienerius metus, iki pat mirties 1983 m. balandžio 19 d.

Palaidotas Kaune, Seniavos kapinėse.

Šiuo metu tęsiami dr. A. Morkūno pradėti kompleksiniai darbai ir vertinami jo moksliniai atradimai. Pažymėtina, kad pasitvirtino jo mokslinės prognozės apie bastutinių (Brassicaceae Burnett) / kryžmažiedžių (Cruciferae Juss.) šeimos techninių (aliejinių), rauginių ir kitų introdukuotų vaistinių, prieskoninių augalų auginimo ir pritaikymo perspektyvumą šiuolaikinei farmacijai, maisto pramonei, žemdirbystei ir veterinarijai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Prof. Ona Ragažinskienė, dr. Nerijus Jurkonis

2022 03 01

Kitos aktualijos

2022 09 14
Rudenį pasitikome gausiais kolegų vizitais
2022-ųjų vasaros pabaiga ir rudens pradžia VDU Botanikos sodui buvo gausi kolegų vizitais: priimtos delegacijos iš Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Vilniaus botanikos sodų, kiekvieną kartą ne tik dalijantis gerąja patirtimi, pristatant ūkininkavimo praktiką, supažindinant su turimomis kolekcijomis, bet ir aptariant ...
Plačiau
2022 09 13
Ryškiaspalvėje kolekcijoje – įvairių šalių kolegų dovanotos retos chrizantemų veislės
Chrizantemų kolekcija Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune pradėta kaupti prieš keletą metų: tai lauke žiemojantys daugiamečiai augalai, kurių veislės praktiškai visos atkeliavo iš kitų šalių botanikos sodų, kaip dovanos – komandiruočių metu užmegztų tarpasmeninių ir tarpinstitucinių ryšių ...
Plačiau
2022 09 13
VDU Botanikos sodo mokslininkai tarptautiniame kongrese
Rugpjūčio 28 d. pietinės Graikijos Makedonijos Salonikų mieste prasidėjo kelias dienas trukęs 70-asis tarptautinis kongresas ir vaistinių augalų bei natūralių produktų tyrimų draugijos simpoziumas. Telkdami viso pasaulio mokslininkus, simpoziumo organizatoriai siekia aktyvinti bioįvairovės tyrimus įvairiais gamtos aspektais, taikant inovatyvias ...
Plačiau
2022 09 13
Botanikos sode iki rugsėjo pabaigos vieši Klimato muziejus
Koks jausmas būti 50 °C karštyje? Ar ūkininkavimas persikels į kosmosą? Klaipėda po vandeniu — niūri prognozė ar neišvengiama ateitis?   Į šiuos ir panašius klausimus atsako vienintelis toks Baltijos šalyse — mobilus Klimato muziejus. Įrengtas keturiuose spalvinguose jūriniuose ...
Plačiau