Vienas didžiausių žaliųjų plotų Kauno mieste – VDU Botanikos sodo parkas turtingas gausia dendrologine kolekcija, kurioje auga per 60 šeimų priklausantys lapuočiai ir 6 šeimų spygliuočių atstovai. Nemaža dalis sumedėjusių augalų išauginti iš sėklų bei sodinukų, gautų iš Europos, Amerikos, Azijos botanikos sodų. Iš Lietuvoje savaimių 94 rūšių sumedėjusių augalų parke savaime auga apie 30 rūšių, tarp jų – ir Lietuvos raudonosios knygos atstovė gebenė lipikė.
Šįkart su mūsų dendrologe, vyresn. specialiste Jolanta Šabūnaite kviečiame pasigrožėti storiausiais mūsų parko senbuviais, dalis kurių mena ne tik pirmąjį Botanikos sodo vadovą prof. Konstantiną Regelį, bet tikriausiai net ir Aukštosios Fredos dvaro sodybos įkūrėją, didiką Jozefą Godlevskį.
 Paprastasis ąžuolas |
Storiausias mūsų sodo paprastasis ąžuolas (Quercus robur) L. – 440 cm kamieno apimties. Tokie pat matmenys ir Sudervės seniūnijoje augančio valstybės saugomo, Ąžuolų karaliene vadinamo, ąžuolo.
Lietuviški ąžuolo sinonimai: vasaris, kotelinis, vasarinis. Paplitęs beveik visoje Europoje ir Kaukaze. Užauga iki 20–40 m aukščio. Gyvenimo trukmė siekia 500–600 m ar net 1 500 m.
|
 Paprastasis uosis |
Netoli parko vartų stūkso net 410 cm apimties milžinas – paprastasis uosis (Fraxinus excelsior). Sode auga uosių, kurie, dendrochronologų duomenimis, parke auga nuo 1859 metų. Remiantis archyviniais dokumentais, 1925-1930 metais sode uosiai buvo specialiai sodinti, deja, vietos nežinomos. Parke augančių storesnių uosių kamienų skersmuo nuo 45 cm, o trikamienio, augančio B. Galdikas ąžuolų giraitėje, net 175 cm.
Šie medžiai užauga iki 20-30 m, kartais dar aukštesni. Paplitę visoje Europoje, arealas nusidriekia net iki Volgos, Kaspijos jūros. |
 Mažalapė liepa |
Liepų kolekcijoje auganti mažalapė liepa (Tilia cordata), dar vadinama smulkialape liepa, gyvena net 500–600 metų. Kada ir kas sodino šią ištakią liepą, nėra žinoma. Jos kamieno apimtis – 194 cm. Mažalapės liepos paplitusios Europoje ir Vakarų Azijoje, užauga iki 30 m aukščio. |
 Europiniai kėniai |
Mūsų europiniai kėniai (Abies alba) sodinti apie 1924–1930 m. Šios trijulės kamienų apimtys siekia 235 cm, 255 cm ir 277 cm.
Medis paplitęs Europos Pietų ir Vakarų kalnuose, arealas siekia Belovežo girią. Užauga iki 30–50 m aukščio, kamieno skersmuo paprastai iki 2 m. Gyvena 300–400 metų. |
 Paprastasis bukas  Paprastasis bukas |
Rašytiniai duomenys rodo, kad sodo kūrimosi pradžioje paprastieji bukai (Fagus sylvatica) į parką atkeliavo 1923–1930 m. iš Berlyno Špėto arboretumo (Vokietija) ir Karaliaučiaus (Rusija). Storiausio iš šiuo metų augančių – 465 cm kamieno apimtis prie žemės. Įdomus parko bukas suaugusiomis šakomis, kurios sudaro skylę.
Paprastasis bukas savaime paplitęs visoje Europoje. Užauga iki 20–35 (50) m aukščio, gyvena 200–300 (500) metų. |
 Turkinis lazdynas  Turkinis lazdynas |
Manoma, kad parko turkiniai lazdynai (Corylys colurna) sodinti 1976 metais. Vieno storiausių kamieno apimtis siekia 84 cm, o lankytojus prie vartų pasitinka net 98 cm apimties turkinis lazdynas.
Augalas paplitęs Pietrytinėje Europoje, Vakarų Azijoje, Kaukaze, Irane. Užauga iki 20 (28) m aukščio, kamieno skersmuo 0,6 (0,9) m. Gyvena iki 200 m. |
 Ožekšnis |
Iš kur ir nuo kada mūsų parke auga šis smaugikinių šeimai priklausantis ožekšnis (Euonymus), nėra duomenų. 1936 m. dr. A. Minkevičiaus VDU Botanikos sodo plane minima smaugikinių šeimos kolekcija, tad tikėtina, kad ir šis 197 cm kamieno apimties introdukuotas ožekšnis toje kolekcijoje jau buvo.
Lietuvoje auga 2 ožekšnių rūšys, viena jų saugoma. |
 Paprastasis skroblas Paprastasis skroblas ‘Fastigiata’ |
Storiausio parke augančio paprastojo skroblo (Carpinus Betula) kilmė nežinoma, greičiausiai jis savaiminis. Šio, augančio smaugikinių šeimos kolekcijoje, milžino kamieno apimtis siekia 342 cm. Kitas, lieknesnis, bet vertas dėmesio – 242 cm apimties.
Ypač dailus plačiai išsišakojęs ‘Fastigiata’ veislės skroblas: ši veislė sodininkystės istorijoje minima nuo 1883 m. Lietuviškas paprastojo skroblo sinonimas – džiūsna, skrobla, jovaras, skroblus. Medis užauga 20–25 m aukščio, 0,5 (1) m skersmens. Gyvena 200–300 m. |
 Paprastasis klevas  Paprastasis klevas |
Senajame parke į tvorą beveik remiasi 294 cm kamieno apimties paprastasis klevas (Acer platanoides). Bet jis toli gražu ne storiausias sode: paėjėjus parke galima aptikti dar vieną paprastąjį klevą 320 cm apimties kamienu. Kolekcijoje auga ir kelios jų veislės, pvz., ‘Crimson King’, ‘Globosum’, ‘Schwedleri’.
Paprastieji klevai užauga iki 30 m, kamieno skersmuo 1 m, bet būna ir storesnių. Gyvena 150–200 (300–350) m. Kiti lietuviški medžio vardai: medlapė, medlapis, medžialapis, medžlepis. |
 Paprastasis kaštonas |
Storiausias mūsų sodo paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum) yra 340 cm apimties: jo turimų trijų šakų apimtys siekia 156 cm, 139 cm ir 196 cm. Medis savaime paplitęs Balkanų pusiasalio pietuose. Užauga iki 20–35 m, kamieno skersmuo 2,2 m, gyvena 200–300 m. |
 Juodoji pušis  Juodoji pušis |
Šalia Kauno tvirtovės įtvirtinimų auga dar prof. K. Regelio sodintos juodosios pušys: jų kamienų apimtys siekia 296 cm ir 187 cm.
Medis paplitęs Vakarų ir Pietų Europoje bei Mažojoje Azijoje. Gyvena 300–400 m., užauga 20-40 m aukščio. |
 Europiniai maumedžiai  Europiniai maumedžiai |
Žiemą spyglius numetantys europiniai maumedžiai (Larix decidua) kolekcijoje sodinti 1926–1930 m. Storiausio iš jų kamieno apimtis 285 cm.
Europiniai maumedžiai paplitę Vidurio ir Rytų Europoje, Alpių, Karpatų, Sudetų kalnuose. Užauga iki 20–50 m aukščio, gyvena 500–600 m. |
 Juodalksnis |
Storiausio parko juodalksnio (Alnus glutinosa) kamieno apimtis – 274 cm. Lietuvių dar vadinamas purvalksniu, šis medis užauga iki 30–33 m, vidutinis kamieno skersmuo 0,7 m, gyvena 180–200 m. Paplitęs Europoje, išskyrus šiaurinę Skandinaviją, siekia Š. Afriką, Kaukazą.
Žirginiai žydint pasipuošia raudona, geltona, purpurine spalvomis. |
