Sektoriuje yra surinktos unikalios stambiauogių spanguolių (48 pavyzdžiai), paprastųjų spanguolių (153 pavyzdžiai), šilauogių (107 pavyzdžiai), aktinidijų (65 pavyzdžiai), putinų (25 pavyzdžiai), bruknių (40 pavyzdžiai) bei kitų introdukuotų ir vietinių uoginių ir vaisinių augalų (iš viso 139 pavyzdžiai) kolekcijos, kuriose vykdomi kompleksiniai moksliniai tyrimai, naujų veislių selekcija, švietėjiški ir edukaciniai renginiai.

Pomologijos mokslo sektoriaus darbuotojai:

Laima Česonienė – dr., mokslo darbuotoja, sektoriaus vedėja.
Remigijus Daubaras – prof. dr. habil., vyresnysis mokslo darbuotojas.
Agnė Grigaliūnienė – vyresnioji kuratorė.
Ilona Klimavičiūtė – vyresnioji kuratorė.
Marius Valenta – specialistas.
Rita Vecelytė – darbininkė.

Pomologijos mokslo sektoriaus veikla 2017– 2019 m.

Sektoriaus mokslininkai dalyvavo su pranešimais 38 tarptautinėse konferencijose ir Lietuvos parodoje tarptautinėje Venecijos bienalėje (Italija). Reikšmingiausios konferencijos ir renginiai: 2017 m. IX International Symposium on Kiwifruit (Porto, Portugalija) ir International Symposium on Survey and Uses of Plant Genetic Resources to the benefit of Local Populations (Antananarivo, Madagaskaras); 2018 m. Botanical Bridges, Puentes botanicos, Ponts botaniques (Havana, Kuba) ir Venice biennale „The Swamp school“ (Venecija, Italija); 2019 m. „XXV IUFRO World Congress 2019 “Forest Research and Cooperation for Sustainable Development“ (Curitiba, Brazilija).Vykdyti projektai: vadovauta Lietuvos nacionalinės mokslo programos „Agro-, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ projektui „Plynųjų kirtimų poveikio miško ekosistemų biologinės įvairovės dinamikai tyrimai“ Nr. SIT- 1/2015. Finansavimas –  325 610 EUR. Vykdymo metai 2015–2017. Projekto tyrimų pagrindu publikuotos rekomendacijos.

Leidiniai:

Knygų skyriai:

• Česonienė L., Daubaras R. 2016. Phytochemical composition of the large cranberry (Vaccinium macrocarpon) and the small cranberry (Vaccinium oxycoccos). In Nutritional composition of fruit cultivars (eds Simmonds M.S.J. and Preedy V.R., Elsevier, p. 173-194. http://dx.doi.org/10.1016/B978-0-12-408117-8.00008-8

Mokslinės publikacijos (su IF>0):

• Drevinskas T., Naujokaityte, Maruska A., Kaya M., Sargin S., Daubaras R., Česoniene L. 2017. Effect of molecular weight of chitosan on the shelf life and other quality parameters of three different cultivars of Actinidia kolomikta (kiwifruit). Carbohydrate Polymers
  https://doi.org/10.1016/j.carbpol.2017.06.002.
• Česonienė L., Daubaras R., Bimbiraitė-Survilienė K., Kaškonienė V., Maruška A.S., Tiso N., Kaškonas P., Zych M. 2018. Effects of clear-cuts in Scots Pine-dominated forests on Vaccinium myrtillus and Vaccinium vitis-idaea vegetative characteristics, and accumulation of phenolic compounds. Baltic Forestry, 24 (2).
• Česonienė L., Daubaras R., Kaškonas P., Kaškonienė V., Maruška A.S., Tiso N., Zych M. 2018. Effects of clear-cut logging on understory vascular plants and pollinators in Scots pine-dominated boreal. Turkish Journal of Agriculturae and Forestry, 42. https://doi.org/10.3906/tar-1804-71.
• Česonienė L., Daubaras R. Kaškonienė V., Kaškonas P., Bimbiraitė-Survilienė K., Tiso N., Maruška A., Zych M. 2018. Effects of clear-cuts in Scots Pine-dominated forests on Vaccinium myrtillus and Vaccinium vitis-idaea vegetative characteristics, and accumulation of phenolic compounds. Baltic Forestry. 24. 278-286.
• Bogačiovienė S., Česonienė L., Ercisli S.,Valatavičius A., Jakštys B., Šatkauskas S., Paulauskas A. Ploidy levels and genetic diversity of Actinidia arguta (Siebold & Zucc.) Planch. ex Miq., A. kolomikta (Rupr. & Maxim.) Maxim., A. callosa Lindl., and A. melanandra Franch., accessions Genetic resources and crop evolution, Vol. 66, iss. 5 p. 1107-1118.
• Česonienė L., Daubaras R., Tamutis V., Kaškonienė V., Kaškonas P., Stakėnas V., Zych M. 2019. Effect of clear-cutting on the understory vegetation, soil and diversity of litter beetles in scots pine-dominated forest. Journal of Sustainable Forestry, 38:8, 791-8081080/10549811.2019.1607755.

Ekspertinė veikla

Sektoriaus mokslininkai yra / buvo nacionalinių ir tarptautinių organizacijų, o taip pat mokslo leidinių ekspertai:

• Europos Komisijos mokslo programų;
• Europos Komisijos mokslo programų FP7 SEE-ERA.NET PLUS.
• Programos COST.
• Programos EUREKA.
•  Čekijos Švietimo, jaunimo ir sporto ministerijos.
•  Slovėnijos Tyrimų agentūros ekspertas.
•  Lenkijos akreditacinės komisijos (Polska Komisja Akredytacijna).

Mokslo sektoriuje išvestos ir 2011 m. Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymo tarnyboje (COBORU) tarptautiniu mastu įteisintos / patvirtintos pirmosios lietuviškos šilauogių veislės ‘Freda’ ir ‘Danutė’ bei 2016 m. ten pat įteisintos / patvirtintos pirmosios lietuviškos paprastųjų spanguolių veislės ‘Amalva’, ‘Reda’, ‘Vaiva’, ‘Vita’ ir ‘Žuvinta’. Visų veislių autoriai – dr. Laima Česonienė ir prof. dr. habil. Remigijus Daubaras.