Šiuo metu pasaulyje yra apie 3 000 botanikos sodų ir arboretumų, kurie veikia 118 šalių.

• Botanikos soduose auginama daugiau kaip 300 000 taksonų, apie 100 000 rūšių augalų – tai sudaro apie trečdalį visų žinomų augalų rūšių.
• Beveik pusė iš šiuo metu egzistuojančių pasaulio botanikos sodų buvo įsteigti per paskutiniuosius 50 metų. Europos Sąjungoje 2000 m. buvo 424, o 2012 m. – 929 botanikos sodai.
• Siekiant išsaugoti botaninę įvairovę, jų reikia dar daugiau, o jų resursus ir veiklas, skirtas augalų apsaugai ir visuomenės edukacijai, būtina stiprinti.

Svarbiausia tarptautinė botanikos sodų organizacija – BGCI

• Botanikos sodų paskirtis yra augalų biologinės įvairovės išsaugojimas, botaninių kolekcijų formavimas ir vadyba, su tuo susiję botanikos mokslo tyrimai bei visuomenės edukacija, nukreipta į ekologinio sąmoningumo didinimą.
• Ši paskirtis vienija visus pasaulio botanikos sodus. Didžioji jų dalis (daugiau kaip 700 botanikos sodų iš 118 valstybių) 1987 m. sudarė pasaulinį tinklą Botanic Gardens Conservation International, arba BGCI, įvardijantį save kaip galingiausią pasaulio augalų įvairovės išsaugojimo jėgą.

Svarbiausias botanikos sodų veiklos strateginis dokumentas

• Svarbiausiais BGCI strateginis dokumentas yra 1992 m. priimta Pasaulio augalų išsaugojimo strategija (Global Strategy of Plant Conservation, GSPC) – vienas iš UN Biologinės Įvairovės konvencijos dokumentų.
• GSPC pasirašė 193 pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuva.
• 1999 m.buvo priimta Global strategy for Plant conservation programa 2000–2010, kurią sudaro 16 tikslų. 2010 m. ji atnaujinta. Global strategy for Plant conservation 2011–2020 yra svarbiausias programinis botanikos sodų veiklos dokumentas.

Pasaulio augalų išsaugojimo strategija

Planetos veikla ir mūsų išlikimas priklauso nuo augalų, todėl ši strategija siekia stabdyti augalų biologinės įvairovės nykimą.

Vizija

• Teigiama, tvari ateitis, kurioje žmogaus veikla užtikrina planetos augalų gyvybės formų įvairovę (įskaitant augalų genetinę įvairovę, augalų rūšių ir bendrijų, susijusių buveinių ir ekologinių sąveikų išlikimą. Augalų įvairovė grindžia mūsų pragyvenimo šaltinius ir užtikrina gerovę.

Misija

• Pasaulio augalų išsaugojimo strategija skatina visų lygmenų – vietinio, nacionalinio, regioninio ir pasaulinio – pastangų vienijimą, siekiant suprasti, apsaugoti ir tvariai naudoti milžinišką pasaulio augalų įvairovę, vystant atsakingą savimonę ir sudarant būtinas sąlygas jai įgyvendinti.
• Strategija apima sausumos, vidaus vandenų ir jūrų aplinkos augalus.
• Be to, strategija taikoma trims pagrindiniams biologinės įvairovės lygiams, apibrėžtiems Konvencijos: tai augalų genetinė įvairovė, augalų rūšys ir bendruomenės bei su jomis susijusios buveinės ir ekosistemos.
• Strategija sukoncentruota į augalų karalystę, išskiriant aukštesniuosius augalus ir kitas gerai aprašytas grupes, tokias kaip samanos ir papartūnai.
• Šalių vyriausybės ir suinteresuotos organizacijos gali svarstyti galimybę rengti apsaugos strategijos ir kitoms grupėms, pavyzdžiui, dumblių ir grybų (įskaitant kerpes sudarančias rūšis).

Tikslai

• Pasaulinė augalų išsaugojimo strategija skirta iššūkiams, kuriuos kelia grėsmės augalų įvairovei.
• Bendras strategijos tikslas – siekti trijų Konvencijos tikslų, ypač skirtų augalų įvairovei, atsižvelgiant į Kartagenos Konvencijos 8 straipsnį, Biologinės Saugos Protokolą ir Nagojos protokolą dėl prieinamumo teisių ir naudos pasidalijimo.