V skyrius – skirtas šiltųjų paatogrąžių augalams, kurio plotas – 75 m². Augalams sudarytos būdingos natūralioms augavietėms sąlygos, būdingos ir analogiškos šių augalų kilmės vietoms: šiltiesiems paatogrąžiams: temperatūra žiemos metu – 10-12ºC; santykinė oro drėgmė – 30-50%; apšvietimas – 500-1000 lx.
Europinis alyvmedis (Olea europea L.), savaime auga Viduržemio jūros srityje. Ilgaamžis, vaistinis, vaisinis, dekoratyvinis žemaūgis iki 12 m aukščio medis. Lapuose turi eterinių aliejų. Žiedai balti, kvapnūs. Kaulavaisiai – alyvuogės, valgomos, spaudžiamas aliejus.
Afrikinis dovialis (Dovyalis caffra (Hook. f. & Harv.) Hook. f. ) kilęs iš Pietų Afrikoje, vidutinio dydžio iki 6 m aukščio medis. Šakos turi ilgus dyglius, žiedai susitelkę prie pat šakos. Vaisiai – uoga, nedideli, primena obuolius, geltoni ,rūgštoko skonio.
Asiūklinė kazuarina (Casuarina equisetifolia L.). Botanikai šiuos augalus laiko labai senoviniais. Gamtinis genties arealas pasiskirstęs tarp Australijos ir gretimų salų, kur sudaro tikrus miškus. Kazuarina gali augti pačiose nederlingiausiose žemėse, smėlyje, akmenuotose kalvose, ant sustingusios lavos. Augalo šaknys turi šaknų gumbelius tai yra bakterijos Frankia, kurios sugeba fiksuoti azotą iš oro. Augalai sodinami vandenyno pakrantėje, kad sulaikytų musonus.
VI skyrius – skirtas vėsiųjų paatogrąžių augalams. Šiame skyriuje žiemos metu palaikoma 8-10°C temperatūra, santykinė oro drėgmė 20-40% ir apšvietimas 500–1000 lx. , kurio plotas 120 m² įrengtas baseinas su šaltu vandeniu. Skyriaus aukštis 8 m.
Aukštoji araukarija (Araucaria heterophylla (Salisb.) Franco / sin. A. excelsa D. Don) priklauso araukarinių (Araucariaceae) šeimai. Kilusi iš Australijos – Norfolko salos. Spygliai yliški, šakos taisyklingos, menturiškai išsidėsčiusios.
Kolekcijoje yra naudingų augalų, turinčių vaistinių savybių: slyvinis širdamedis (Cordia myxa L.) – savaime auga Azijos ir Australijos atogrąžose, iš augalo gaminami vaistai.
Lauramedis (Laurus nobilis L.) auga Viduržemio jūros kraštuose, gaminamas aliejus ir naudojamas kaip prieskonis. Granatmedis (Punica granatum)kilęs iš Viduržemio jūros srities ir pietinės Europos. Vaistams naudojama vaisiaus žievė.
Ginkmedis (Ginkgo biloba L.) kilęs iš Japonijos, vaisiai valgomi, o iš lapų gaminami vaistai. Iš kiparisų (Cupresus) spyglių gaunamas aromatinis aliejus, jis turi priešreumatinių, antiseptinių ir tonizuojančių savybių. Tai visžaliai medžiai kilę iš Azijos bei Amerikos. Juos taip pat galima genėti ir formuoti jų lają. Jiems reikalingas vėsesnis oras ir didesnė santykinė oro drėgmė apie 40-50 %.
Šiame skyriuje galima stebėti suaugusius augalus, čia auginami vaisiniai augalai visžaliai arba lapus metantys krūmai ar medžiai. Datulinis finikas (Phoenix dactilyfera L.) – visžalis medis, žiedai smulkūs, balti sutelkti šluotelėse. Vaisiai datulės, valgomos. Himalajinis kedras (Cedrus deodara (Roxb.) G.Don) – spygliuotis, jo šakos auga horizontaliai, sėklos (riešutėliai) valgomos. Rūgščiavaisis citrinmedis (Citrus aurantiifolia (Christm.) Swingle)– visžaliai krūmai, žiedai balti smulkūs, kvepiantys, veda valgomus vaisius.Skiautėtalapis fikusas (Ficus carica L.) – vienas iš seniausių lapus metantis augalas, kuris buvo sukultūrintas. Medis 2 m aukščio, labai išsišakojęs su gausia laja. Lapai pakankamai dideli iki 20 cm ilgio. Jie turi charakteringą pirštuotą formą; dalys įprastai trys arba penkios. Auga ir dera nederlingose akmenuotose dirvose. Dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.) – vaisiai kaulavaisiai, valgomi.Paprastasis granatmedis (Punica granatum L.) – lapus metantis krūmas iki 1,5 m aukščio, savaime auga Viduržemio jūros kraštuose. Vaisiaus minkštimas vartojamas maistui, iš raugintos sulos daromas skanus granatinis vynas. Augalas labai artimas mirtinių šeimai, tačiau be eterinio aliejaus liaukų. Saldžiavaisė ceratonija (Ceratonia siliqua L.) savaime auga Viduržemio jūros pakrantėje. Tai maistinis ir pašarinis augalas. Ankštys saldžios. Sėklų svoris pastovus, anksčiau juvelyrų buvo laikomas karato (0,2 g) etalonu.
