Kvapioji sedula. Augalas priklauso sedulinių (Cornaceae (Dumort.) Dumort.) šeimai.

Kvapioji sedula (Cornus amomum Mill.) – natūraliai paplitusi Šiaurės Amerikos  rytuose. Dar vadinama šilkine sedula. Tai – apie 3 m aukščio ir 4 m pločio tankus, pusrutuliškas, kiek svyrančiomis šakomis krūmas. Jaunų šakelių žievė ir mediena patrinta skleidžia kamparą primenantį kvapą. Žiedai smulkūs, gelsvai balti, susitelkę skėtiškuose žiedynuose, kurie maloniai kvepia ir privilioja daug vabzdžių. Žydi birželio–liepos mėnesiais. Žirnio dydžio kaulavaisiai paprastai subręsta rugsėjį. Uogos nepaprastai dekoratyvios – rudeniop nusidažo šviesiai mėlyna spalva su metaliniu žvilgesiu. Jas mėgsta paukščiai. Lapai tamsiai žali, ovalūs ar kiaušinio formos, rudenį tampantys rausvos spalvos. Žiemą jos šakelės rausvai rudos spalvos, paįvairina nykų žiemos kraštovaizdį. Atspari žiemos šalčiams, ligoms ir kenkėjams. Mėgsta saulėtas vietas, bet pakenčia ir pavėsį. Gerai auga vidutinio drėgnumo derlinguose dirvožemiuose.

Augalas tinka formuojant įvairias kompozicijas, žalias užtvaras ar negenimas gyvatvores. Už grožį kvapioji sedula apdovanota 1968 metais. Pradėta auginti Vakarų Europos soduose nuo 1683 metų.

VDU Botanikos sode augančios kvapiosios sedulos išaugintos iš sėklų, gautų iš Ukrainos, Jaltos, 1978 metais.