Agava (Agave L.) – smidrinių (Asparagaceae) šeimos dekoratyviniai – lapinai augalai, kurių lapus puošia spalvotos dėmės ir juostos. Gentyje – virš 300 rūšių. Tai sukulentai – sausų vietų augalai, turintys savo audiniuose vandens atsargų arba kserofitai – sausrą pakelti prisitaikę augalai, kurių lapai stori, sultingi, dygliuotais kraštais. Agavos auga kalnų rajonuose pietinėje JAV dalyje, Meksikoje, Centrinėje Amerikoje ir šiaurinėje dalyje Pietų Amerikos, Karibų saloje.
Net savo pavadinimą Meksika gavo dėka agavos, senaja actekų kalba Meksika reiškia „agavos vieta“. Iš čia agava paplito visame pasaulyje: Afrikoje, Indijoje, Australijoje, į Europą įvežta XVI amžiuje. Pietų Europoje, Kryme, Kaukaze auginama soduose, o Lietuvoje – kambariuose, oranžerijose, žiemos soduose.
Agava – stiprus žolinis augalas, kurio stiebas trumpas arba visai neišsivystęs. Lapai pilkai žali 1–2,5 m ilgio, sultingi, standūs, dygliuoti, išsidėstę skrotelėje. Agava neteisingai vadinama šimtamečiu augalu, nes tėvynėje žydi 8–12 metais (kitais duomenimis 10–20 metų), o kambariuose, oranžerijose, žiemos soduose žydi būdamos 20–30 metų. Po žydėjimo antžeminė dalis per metus žūva, po to vėl atauga iš šakniastiebių. Žydi tik vieną kartą gyvenime (monokarpiniai augalai). Iš didelių mėsingų pamatinių lapų skrotelės išauga žiedynkotis iki 8–12 metrų aukščio. Žiedai stambūs – iki 7–9 cm balti arba gelsvi, žiedyne būna 3–5 tūkstančiai žiedų. Peržydėjus subręsta juodos plokščios sėklos, o žiedynkočio pažastyse susiformuoja maži augalėliai, kurie nukritę į žemę įsišaknija.
Labai nereiklūs augalai, todėl kambariuose gerai auga tiek šiltuose (20°C), tiek vėsiuose (6–10°C), oro drėgnis (20–40 proc.), mėgsta tiesioginius saulės spindulius. Vasarą laistoma saikingai, o žiemą beveik nelaistoma. Dirvožemis turi būti neutralus pH 6–7, derlingas, molingas ir pralaidus orui, įrengiamas geras drenažas, indai turi būti dideli ir platūs.
Priežiūros klaidos:
Lapai vysta – per sausas dirvožemis, lapai ištįsę blyškūs – mažai šviesos.
Lapai gelsta, vysta ir pasidaro dėmėti – perlaistytas augalas. Kartais gali užpulti skydamariai.
Iš agavos gaunamas labai stiprus pluoštas. Kasmet nuo kiekvieno augalo nupjaunama 20 lapų, kurie yra trijų metų senumo, perpjaunami išilgai ir iš minkštimo gaunamas pluoštas. Iš jo gaminamas popierius ir įpakavimo medžiaga. Iš stambių agavų (A. amerikana) gaminama virvės ir lasas.
Meksikiečiai kepa agavos lapus, stiebus, iš minkštimo gamina muilą.
2017 m. VDU Botanikos sode agava (Agave desmettiana var. variegata) pradėjo žydėti gruodžio 7 d. Ji žydi apie 1 mėnesį. Ši agava 2014 m. dovanota iš privataus žiemos sodo Vilniuje, jau buvo didelė. Šiuo metu augalo aukštis – 120 cm, plotis 120 cm, žiedynas geltonas, iki 150 cm aukščio. Žiedynkotį augina nuo lapkričio 3 d.
Tai yra minkštalapė agava, jos skrotelę sudaro minkšti, nedygliuoti lapai, kurių kraštai yra su plačiomis gelsvomis juostomis. Kiekvieno lapo viršūnėje yra rausvai rudas dyglys, kurį galima lengvai nukirpti. Agavos mėgsta šiltą ir saulėtą vietą, tiesiog saulėkaitą, todėl sunaudoja daug vandens ir gali gerai nusausinti dirvožemį. Šiai agavai reikalingas vidutinis trąšų kiekis. Augalas auga greitai per metus gali užaugti apie 10–20 cm aukščio. Tėvynėje Rytų Meksikoje užaugina žiedyną iki 3 m aukščio.
Idealus augalas dėl palyginti nedidelio dydžio, skirtas mažesnėms patalpoms ir įvairioms kompozicijoms sudaryti. Jo simetriška forma atrodo išskirtinai naktinio apšvietimo metu.
