VDU Botanikos sodo kolekcijose auga baltosios (Cornus alba L.), raudonosios (Cornus sanguinea L.), geltonžiedės (Cornus mas L.), kvapiosios (Cornus amomum Mill.), palaipinės (Cornus sericea L.) sedulos ir gausiažiedės (Cornus florida L.) bei japoninės sedulų (Cornus kousa Bürger ex Hance) veislės. Kai kurios baltosios, raudonosios ir geltonžiedės sedulos labai senos – sodintos apie 1950 m. Raudonųjų sedulų sumedėję kamienai gana stambūs, kamienų diametras siekia iki 20 cm ir daugiau, dėl to jos atrodo kaip medžiai. Įvairiose sodo vietose eksponuojamos ir įvairiaspalvės dekoratyvios sedulų veislės: baltosios – ‘Aurea’, ‘Elegantissima’, ‘Kesselringii’, ‘Sibirica’, ‘Sibirica Variegata’, ‘Spaethii’, geltonžiedės – ‘Aurea’, gausiažiedės – ‘Cherokee Chief’, palaipinės – ‘Flaviramea’, japoninės – ‘Weiss Fontain’ ir ‘Schmetterling’.

Geltonžiedė sedula žydi anksti pavasarį, balandžio mėnesį, pražysta anksčiau nei forsitijos. Geltonžiedės sedulos yra kryžmadulkiai augalai ir gerai dera tik augdamos grupėse netoli viena kitos. Rudenį po pirmųjų šalnų galima ragauti šios sedulos vaisių (iki šalnų, nors vaisiai ir atrodo sunokę, skonis rūgštokas). Juose yra vitaminų C, pektinų, azotinių ir dažinių medžiagų, gliukozės ir fruktozės, organinių rugščių. Vaisiai valgomi švieži ir perdirbti, gerai laikosi šaldyti, galima džiovinti.