VDU Botanikos sodas

03
liepos

Žiedais pasipuošė didžiausia Lietuvoje astilbių ekspozicija

Į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas) kviečia įvairiaspalviais žiedais ir skirtingomis šluotelių formomis žavinčios astilbės. Čia įkurta didžiausia Lietuvoje astilbių kolekcija-ekspozicija lankytojus supažindins su šimtais senųjų ir naujųjų veislių.

„Nors VDU Botanikos  sodo astilbių ekspozicija-kolekcija dar nauja –  įkurta 2016 m. rudenį – jau atsiskleidžia šių augalų grožis. 8,5 arų plote galima išvysti apie 200 veislių, kurios yra susodintos pagal spalvas ir aukščius. Ekspozicijoje – tiek senosios veislės, tiek naujos. Mūsų ekspoziciją spalvina žiedai nuo baltų iki tamsiai raudonų, lankytojus žavi įdomių formų šluotelės ir lapai“, – sakė astilbių kolekcijos vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė. VDU Botanikos sode auginamos labiausiai žinomos astilbių rūšys: kininė (Astilbe chinensis (Maxim.) Franch. et Sav.), Dovydo (A. davidii(Franch.) Henry, japoninė (A. japonica (C. Morren et Decne.) Gray),  Tunbergo (A. thunbergii (Siebold et Zucc.) Miq.), paprastoji (A. simpllicifolia Mak.) ir t. t. Šias rūšis kryžminant tarpusavyje išvesta daugybė astilbių veislių, kurias taip pat galima pamatyti VDU Botanikos sode. Veislės viena nuo kitos skiriasi mažiau negu jų rūšys, tačiau ir jų įvairovė yra gana didelė.

Astilbės gentis priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai. Įvairūs autoriai šioje gentyje priskaičiuoja 30–40 gamtoje aptinkamų rūšių. Astilbių rūšys savaime auga Kinijoje, Japonijoje, Korėjos pietuose, Indijos rytuose, JAV pietryčiuose. Gamtoje auga lapuočių miškuose, upelių pakrantėse, kur vasarą išsilaiko drėgmė.

Astilbės – daugiamečiai šakniastiebiniai žoliniai augalai. Jų lapai dvigubai ar trigubai susiskaidę, kai kurių veislių gana ryškiai blizgantys, kol jauni – nuo ryškiai žalios iki raudonai rusvos spalvos. Žiedyne yra iki kelių šimtų mažų, vos kelių milimetrų skersmens žalsvų, baltų, rausvų, raudonų ar violetinių vienalyčių arba dvilyčių žiedų. Žydėti pradeda birželio mėnesį, o baigia rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Žydi apie 20–30 dienų.

„Astilbes tinka auginti vienarūšėse grupėse. Jas galima derinti su kitais daugiamečiais, pusiau unksminiais augalais: melsvėmis, arunkais, snapučiais, rodžersijomis, katilėliais, plukėmis. Šiuos augalus galima sodinti šalia krūmų ar vejoje didelėmis grupėmis. Astilbės gerai auga prie vandens baseinų arba ūksmingose parko vietose“, – sakė vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė. Soduose ir želdynuose auginamoms astilbėms geriausiai tinka derlingi, puveningi, neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos dirvožemiai. Taigi, joms patinka drėgni dirvožemiai, drėgnas oras ir pavėsingos vietos, nes taip augo jų laukiniai protėviai.

Kitos aktualijos

2021 02 18
Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė ...
Plačiau
2021 02 17
Gamtos trapumą įkūnijo sniego orangutanai VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode „apsigyveno“ beveik dviejų metrų aukščio orangutanė mama Eglė, švelniai glaudžianti prie savęs mažylį Ąžuolą: tokią sniego skulptūrą sukūrė Lietuvoje gyvenantis belgų skulptorius René Maria N. Maes. Idėjos iniciatoriai – profesorės Birutės Galdikas fondo ...
Plačiau
2021 02 17
Botanikos sodas karantino metu: nuo eksperimentų transliacijų iki virtualių ekskursijų
Nors dėl karantino apribojimų į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą lankytojai patekti negali, ieškoma naujų ir inovatyvių informacijos sklaidos būdų jiems pasiekti bei palaikyti abipusį ryšį ir bendrystę. Karantinas koreguoja, bet nesustabdo Botanikos sodo darbo: pasitelkiamos informacinės technologijos, nuotolinio ...
Plačiau
2021 02 15
Kviečia dalyvauti 27-oji tarptautinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2021“
Dalyvius registruotis kviečia jau 27 kartą organizuojama kasmetinė tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“. Konferencijos metu seminaru „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“  bus paminėtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinės, pedagoginės, ...
Plačiau