Į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas) kviečia įvairiaspalviais žiedais ir skirtingomis šluotelių formomis žavinčios astilbės. Čia įkurta didžiausia Lietuvoje astilbių kolekcija-ekspozicija lankytojus supažindins su šimtais senųjų ir naujųjų veislių.
„Nors VDU Botanikos sodo astilbių ekspozicija-kolekcija dar nauja – įkurta 2016 m. rudenį – jau atsiskleidžia šių augalų grožis. 8,5 arų plote galima išvysti apie 200 veislių, kurios yra susodintos pagal spalvas ir aukščius. Ekspozicijoje – tiek senosios veislės, tiek naujos. Mūsų ekspoziciją spalvina žiedai nuo baltų iki tamsiai raudonų, lankytojus žavi įdomių formų šluotelės ir lapai“, – sakė astilbių kolekcijos vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė. VDU Botanikos sode auginamos labiausiai žinomos astilbių rūšys: kininė (Astilbe chinensis (Maxim.) Franch. et Sav.), Dovydo (A. davidii(Franch.) Henry, japoninė (A. japonica (C. Morren et Decne.) Gray), Tunbergo (A. thunbergii (Siebold et Zucc.) Miq.), paprastoji (A. simpllicifolia Mak.) ir t. t. Šias rūšis kryžminant tarpusavyje išvesta daugybė astilbių veislių, kurias taip pat galima pamatyti VDU Botanikos sode. Veislės viena nuo kitos skiriasi mažiau negu jų rūšys, tačiau ir jų įvairovė yra gana didelė.
Astilbės gentis priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai. Įvairūs autoriai šioje gentyje priskaičiuoja 30–40 gamtoje aptinkamų rūšių. Astilbių rūšys savaime auga Kinijoje, Japonijoje, Korėjos pietuose, Indijos rytuose, JAV pietryčiuose. Gamtoje auga lapuočių miškuose, upelių pakrantėse, kur vasarą išsilaiko drėgmė.
Astilbės – daugiamečiai šakniastiebiniai žoliniai augalai. Jų lapai dvigubai ar trigubai susiskaidę, kai kurių veislių gana ryškiai blizgantys, kol jauni – nuo ryškiai žalios iki raudonai rusvos spalvos. Žiedyne yra iki kelių šimtų mažų, vos kelių milimetrų skersmens žalsvų, baltų, rausvų, raudonų ar violetinių vienalyčių arba dvilyčių žiedų. Žydėti pradeda birželio mėnesį, o baigia rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Žydi apie 20–30 dienų.
„Astilbes tinka auginti vienarūšėse grupėse. Jas galima derinti su kitais daugiamečiais, pusiau unksminiais augalais: melsvėmis, arunkais, snapučiais, rodžersijomis, katilėliais, plukėmis. Šiuos augalus galima sodinti šalia krūmų ar vejoje didelėmis grupėmis. Astilbės gerai auga prie vandens baseinų arba ūksmingose parko vietose“, – sakė vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė. Soduose ir želdynuose auginamoms astilbėms geriausiai tinka derlingi, puveningi, neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos dirvožemiai. Taigi, joms patinka drėgni dirvožemiai, drėgnas oras ir pavėsingos vietos, nes taip augo jų laukiniai protėviai.
