VDU Botanikos sodas

17
rugsėjo

VDU Botanikos sodo apynyno derlius iškeliavo į mažuosius bravorus

VDU Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriuje būriavosi tikro naminio alaus entuziastai. Čia vykusioje „Apynėlio derliaus dienoje“ buvo skinamas Botanikos sodo apynyno derlius, dalijamasi patirtimis ir aktualia informacija, gimė tolimesnio bendradarbiavimo idėjos.  

„Šių metų derlius – mažesnis nei kitais metais: vasara buvo karšta, trūko drėgmės. Tačiau tikimės, kad apynių kokybė bus geresnė – spurgus pasiekė daug saulės spindulių. Renginio metu nuskintą derlių dovanojome tikro naminio alaus entuziastams, kurie gamina lietuvišką alų – naudoja tik lietuviškus produktus“, – sakė VDU Botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorius, apynių kolekcijos puoselėtojas Kęstutis Obelevičius. Anot K. Obelevičiaus, smulkieji aludariai VDU Botanikos sodo apynyną vertina: čia – vienintelė vieta Lietuvoje, kur galima gauti Lietuvoje užaugintų lietuviškų veislių. Dar nesibaigus antrą kartą organizuotam renginiui, pradėta planuoti kitų metų „Apynėlio derliaus diena“.

Unikali Baltijos šalyse paprastojo apynio (Humulus lupulus L.) mokslinė kolekcija užima apie 10 arų plotą, joje surinkta 30 veislių ir 19 kolekcinių pavyzdžių iš natūralių augaviečių. Paprastojo apynio veislės ir kolekciniai pavyzdžiai įvertinti biologiškai veikliųjų junginių kokybės ir kiekybės pagrindu – mokslinei kolekcijai ex situ suteiktas Augalų nacionalinių genetinių išteklių (ANGI) statusas.

Šios kolekcijos kūrimas ir moksliniai tyrimai VDU Botanikos sode pradėti beveik prieš šimtą metų. 1924–1949 m. tyrinėjimų mokslinis vadovas prof. dr. Kazimieras Grybauskas tyrė kultūrinių apynių veisles iš įvairių Europos šalių, siekė nustatyti jų tinkamumą auginti Lietuvos klimato sąlygomis. 1952–1975 m. tyrinėjimų mokslinis vadovas dr. Stasys Gudanavičius, taikydamas hibridizacijos metodą, sukūrė penkias paprastojo apynio veisles: ˈFredos derlingiejiˈ, ˈFredos tauriejiˈ, ˈKauno ankstyviejiˈ, ˈKauno gražiejiˈ ir ˈRaudoniaiˈ, tinkamas auginti Lietuvos klimato sąlygomis. Ištirtas šių augalų veislių atsparumas ligoms ir kenkėjams bei jų morfologinės, cheminės savybės ir įvertintas spurgų derlius.

Į „Apynėlio derliaus dieną“ atvyko bei patirtimi bei galimybėmis su smulkiaisiais aludariais dalijosi Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekanas dr. Giedrius Gecevičius, Aplinkos inžinerijos katedros vedėja Ina Živatkauskienė, Maisto technologijos katedros vedėja dr. Ingrida Kraujutienė. Svečiai iš Kauno kolegijos lankėsi ir pomologijos kolekcijose, kur su vyresn. mokslo darbuotoju prof. Dr. Remigijumi Daubaru bei kolekcijų kuratoriais buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės.

Kitos aktualijos

2020 09 25
Biotechnologijai skirta tarptautinė doktorantų mokykla
Rugsėjo 22–26 d. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete vykdoma tarptautinio Europos socialinio fondo projekto „Tarptautinės tarpdisciplininės biomedicinos ir farmacijos mokslų doktorantūros studijos Baltstogės medicinos universitete“ dalis – tarptautinė doktorantų mokykla „Biotechnologija medicinoje ir farmacijoje“.  Šioje mokykloje paskaitas skaitė ...
Plačiau
2020 09 23
Kviečia pasinaudoti kultūros paso galimybėmis
Puiki naujiena iš VDU Botanikos sodo Kaune – nuo šiol esame KULTŪROS PASO paslaugų tiekėjai! Kviečiame visos Lietuvos mokyklas pasinaudoti šia galimybe – atvykti į edukacijas „Augmenija – šalių kultūros atspindys“. Programa skirta 1–10 klasių moksleiviams. Edukacijos metu mokiniai ...
Plačiau
2020 09 21
Kaštainis ir kaštonas – ne giminės
Paprastąjį kaštoną (Aesculus hippocastanum) pažįsta bene kiekvienas, tačiau jo sėklos dažnai maišomos su valgomojo kaštainio (Castanea sativa) vaisiais. Vieni jų yra valgomi ir maistingi, kiti tinka floristikoje bei gamina cheminį junginį, kuris švyti ultravioletinėje šviesoje. Apie šių augalų skirtumus, ...
Plačiau
2020 09 16
Įrodo praktiškai: apyniai Lietuvoje puikiai auga ir gali būti auginami alaus gamybai
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode įkurtame unikaliame apynyne vyko derliaus ėmimo ceremonija. Šia švietėjiška veikla siekiama ne tik parodyti, kaip apyniai auginami ir kuo skiriasi skirtingų veislių derlius, bet ir įrodyti, kad alaus gamybai nebūtina įsigyti apynių spurgų iš ...
Plačiau