VDU Botanikos sodas

05
birželio

VDU Botanikos sode vanile kvepia kalninės raganės

Kaune įsikūrusio Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijose ir ekspozicijose – vis daugiau aromatingų ir įvairiaspalvių žiedų. Kol didžiausiame Lietuvoje rožyne pirmuosius pumpurus ima formuoti rožės, romantiškąją istorinę pergolę visu smarkumu puošia balti, rožiniai ir kreminiai vanile kvepiantys kalninių raganių (Clematis montana) žiedai. Vienas įspūdingiausių ir gausiausiai žydinčių VDU Botanikos sodo raganių kolekcijos eksponatų – kvapnioji ˈFredaˈ.

Nors augalai, kuriuos VDU Botanikos sodas įsigijo iš vieno Vokietijos medelyno, buvo susodinti tik  pernai, daugelis lianų jau yra daugiau kaip dviejų metrų ilgio. Kai kurių veislių augalai pasieks net šešis metrus.

Išskirtiniu grožiu VDU Botanikos sodo lankytojų akį traukia kvapnioji ˈFredaˈ. Šios veislės atstovės lankytojus stebina net tik savo dekoratyvumu, bet ir pavadinimu. ˈFredaˈ yra palyginti nauja veislė. Ją Jungtinėje Karalystėje 1985 m. sukūrė Freda Deacon. Tad ir pavadinimas atspindi ne Fredos vietovardį, o kūrėjos vardą. Tačiau neneikime – paralelė yra labai graži.

Raganių gentis turi daugiau kaip 300 rūšių ir šimtus hibridų. Kultūrinės raganių veislės yra skirstoma į 12 pagrindinių grupių, kurių vienai ir priklauso kalninės raganės (Montana Group). Gamtoje laukinės kalninės raganės savaime paplitusios Afganistano, Pakistano ir Kinijos kalnuose, o jų kultūrinės veislės dažnai auginamos Europos ir JAV soduose. Tiesa, kalninių raganių veislių nėra labai daug, daugelis jų yra britiškos.

„Iš kitų raganių grupių kalninės išsiskiria obeliška žiedų spalva ir vainiklapių forma: šių augalų tankiai suaugę žiedai atrodo kaip išdidinti obelų žiedai. Specialistai ir besižavintys lankytojai sutaria: įspūdingosios kalninės raganės akį traukia labiau nei bet kuri raganių grupė. Dar vienas stulbinantis bruožas –  jų žiedai kvepia vanile“, – teigia VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

Tinka apželdinti tiek tvoras, tiek sodinti lysvėje

Anot dr. A. Balsevičiaus, Montana grupė pasižymi tuo, kad iš raganių pražysta vienos pirmųjų ir žydi ilgai: apie 3–4 savaites. „Kalninių raganių žiedai yra labai estetiški, patrauklūs, kvapnūs, ypač dekoratyvūs. Šie augalai itin tinkami apželdinti tvoroms, sienoms, pergolėms, medžių kamienams. Įdomus panaudojimas – raganės gali būti pasodinamos lysvėje ir būti kaip dirvožemį dengiantys augalai“, – sako dr. A. Balsevičius.

Tačiau kalninės raganės gali būti puikai derinamos ir su kitais augalais. Jų kompanijai tiktų gėlės melsvais, rožiniais ar šviesiai purpuriniais žiedais. Raganių fone derėtų pentiniai, monardos, kurpelės, vingiriai, rusmenės, idealus duetas – kalninės raganės ir sibiriniai vilkdalgiai.

Atsparumas ir priežiūra

Kalninės raganės nemėgsta užmirkimo, jos puikiai auga kalkingoje dirvoje. Labai mėgsta saulėkaitą, bet gali augti ir daliniame pavėsyje. VDU Botanikos sode nebuvo taikoma ypatinga priežiūra: raganės nebuvo genimos, žiemai nebuvo dengiamos. Kalninės raganės yra labai atsparios vytuliams – vienai labiausiai paplitusių raganių ligų.

Literatūroje nurodoma, kad kalninės raganės yra vidutiniškai atsparios šalčiui, tačiau šiemet žiema Lietuvoje buvo tik kalendorinė. Tad atsakyti, kaip šioms kalninėms raganėms seksis ištverti didesnius šalčius –  kol kas dar neskubame.

Kitos aktualijos

2020 07 02
VDU Botanikos sode pagerbė vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės atminimą
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tęsiamas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas vaistininkės, etnobotanikės, Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės veiklai paminėti. Moksliniame-praktiniame seminare, kuris yra 26-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“ ...
Plačiau
2020 06 22
Vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų
2020-uosius paskelbus vaistininkės, etnobotanikės ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais, Vytauto Didžiojo universitete pradėtas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas šios išskirtinės asmenybės veiklai paminėti.   „Džiugu, kad Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį ...
Plačiau
2020 06 17
Atnaujintose ekspozicijose – išskirtinės ir retos bijūnų veislės
Žinia apie pražydusius bijūnus – viena laukiamiausių Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo naujienų. Ir štai jau galima ja pasidalinti – atnaujintose sodo ekspozicijose šiuo metu skleidžiasi įvairiaspalviai kvapnūs bijūnų žiedai. „VDU Botanikos sode įrengtos trys naujos bijūnų kolekcijos ekspozicijos. ...
Plačiau
2020 06 12
Tulpes primenančiais žiedais ima puoštis „smuiko medis“ – gelsvažiedis tulpmedis
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Kaune lankytojus vilioja nuostabiu reginiu – kviečia pasigrožėti įspūdingais vieno seniausių Lietuvoje gelsvažiedžio tulpmedžio (Liriodendron tulipifera) žiedais. „VDU Botanikos sode augantis tulpmedis buvo išaugintas iš sėklų, surinktų Veliuonos parke 1950 m. Analizuojant jo fenologinius ...
Plačiau