VDU Botanikos sodas

17
liepos

VDU Botanikos sode uogomis aplipę gražiosios Tolimųjų Rytų lianos

Kartais pavasarinės šalnos pažeidžia jaunus aktinidijų ūglius ir sušaldo žiedus, tačiau šiemet aktinidijų kolekcija Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tiesiog klesti. Pavasarį visos rūšys ir veislės buvo apsipylę jazminų kvapą primenančiais baltais žiedais, o štai vidurvasarį šakos jau sunkiai atlaiko didžiulį smaragdo spalvos uogų derlių. Svarbu pabrėžti, kad mokslininkai jau yra įrodę gausybę šių uogų vertingųjų savybių, iš kurių viena – stabdyti piktybinių ląstelių dauginimąsi.

„Įvairios aktinidijų rūšys yra labai dekoratyvios, todėl naudojamos vertikalioms sienelėms, tvoroms ar pavėsinėms apželdinti, o ir uogų derliumi pradžiugina augintojus. VDU Botanikos sodo kolekcijoje auga iš įvairiausių Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų gautos ir gražiausiose Lietuvos sodybose ir mėgėjų soduose surinktos aktinidijų rūšys ir veislės. Šiai išskirtinei kolekcijai Nacionalinių augalų genetinių išteklių kolekcijos statusas yra suteiktas 2008 m.“, – pasakojo VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė. Anot mokslininkės, šiemet ypač gausiai dera ir tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje išvestos pirmosios lietuviškos margalapės aktinidijos veislės ˈLandėˈ, ˈPaukštės Šakarvaˈ, ˈLankėˈ ir ˈLaibaˈ.  „Šioje mokslo įstaigoje aktinidijų veislių selekcija buvo vykdoma nuo 1953 m., kai doc. V. Paukštė pradėjo tirti aktinidijų biologines ir ūkines savybes, augimą ir vystymąsi Lietuvos klimato sąlygomis. Vykdant Augalų genetinių išteklių tyrimų programą, sodininkų mėgėjų sodybose pavyko rasti vertingus šio mokslininko atrinktus moteriškus klonus, kuriuos jau laikėme prarastais. Jų autentiškumą patvirtino sodininkai mėgėjai, gavę augalus iš paties doc. V. Paukštės rankų. Taigi galime pasidžiaugti unikalia aktinidijų kolekcija, kurioje matome ir aktinidijų introdukcijos ir aklimatizacijos Lietuvoje istoriją. Ją Botanikos sode toliau tęsiame, vykdydami naujų veislių selekciją“, – pasakojo dr. L. Česonienė.

Kaip teigia mokslininkė, sėkminga margalapių aktinidijų introdukcija Lietuvoje vyko po truputį įvedant šį augalą į kultūrą, įvertinant galimybes prisitaikyti prie naujų klimato sąlygų. Tačiau ir kitose šalyse aktinidijų uogų savybės buvo įvertintos ne iš karto. „Pirmiausia šią lianą pradėjo auginti kaip ypač dekoratyvų augalą. Literatūroje aptinkame duomenų, kad Lietuvoje aktinidijos parkuose pradėtos auginti jau praėjusio šimtmečio pradžioje. Ištvermingiausia žiemą yra margalapė aktinidija. Augalai užauga iki 8–10 m aukščio, o pagrindinio kamieno skersmuo apačioje gali siekti 10 cm. Įdomu tai, kad visų aktinidijų pumpurai yra pasislėpę po žieve, todėl pavasarį nematome jų brinkimo stadijos. Kad augalai jau prabudo, sprendžiame tik iš pradėjusių augti ūglių. Aktinidijų lapai stambūs, jų forma įvairuoja priklausomai nuo rūšies ypatybių“, – įdomius faktus vardijo dr. L. Česonienė.

Lapų spalva traukia bites

Margalapių aktinidijų veislių lapai nusidažo baltomis bei rausvomis spalvomis. Kai kurie mokslininkai teigia, kad intensyvus lapų margavimas labiau patraukia bičių dėmesį. „Toks spalvų margumynas iš tiesų prasideda žiedų skleidimosi metu: iš pradžių pabąla lapų viršūnėlės, vėliau balta spalva apima didžiąją lapo lakšto dalį. Po kurio laiko lapų viršūnės ima rausti, ir aktinidijos laja jau švyti trimis spalvomis. Dėl šios priežasties margalapės aktinidijos labai populiarios dekoratyvinėje sodininkystėje, jas pritaikant vertikaliam sienų, pavėsinių, tvorų apželdinimui“, – teigė mokslininkė.

Svarbu pažymėti, kad margalapės aktinidijos yra dvinamiai augalai. Į šią biologinę savybę būtina atsižvelgti aktinidijas sodinant. „Vyriškų augalų žieduose piestelės yra, bet jos –neišsivystę. Moteriškų žiedų piestelės stambios, kuokeliai yra, tačiau juose paprastai susiformuoja tik nedidelis kiekis dažniausiai negyvybingų žiedadulkių. Todėl moteriškų augalų uogos neužsimezga arba jų užsimezga labai mažai, jei 10–15 m atstumu nėra vyriško augalo“, – pataria dr. L. Česonienė.

Mokslininkai patvirtino: aktinidijų uogos – itin vertingos

Pastaraisiais metais sveikam maistui skiriamas ypatingas dėmesys, o augalai yra išskirtinis biologiškai aktyvių cheminių junginių šaltinis. Aktinidijų uogas mokslininkai vadina XXI amžiaus uogomis. „Atlikome įvairius cheminius tyrimus, vertinant aktinidijų uogų cheminę sudėtį. Margalapė aktinidija gerokai lenkia visas kitas uogas askorbo rūgšties (vitamino C) kiekiu. Mūsų tyrimai patvirtino, kad suvalgę 100 g pradėjusių nokti uogų, gauname beveik 1 gramą askorbo rūgšties. Išsamius uogų, žiedų ir lapų tyrimus Botanikos sodo kolekcijoje atliko doktorantė Sigutė Bogačiovienė ir nustatė, kad visų aktinidijų uogos, lapai ir žiedai sukaupia didžiulę fenolinių junginių įvairovę, įvertino jų antioksidacinį aktyvumą. Kinų ir lenkų mokslininkai taip pat išskyrė margalapę aktinidiją kaip vertingiausią, pažymėdami uogų antioksidacines ir piktybinių ląstelių dauginimąsi stabdančias savybes. Kartu su VDU Gamtos mokslų fakulteto Instrumentinės analizės atviros prieigos centro ir LSMU mokslininkais atlikti tyrimai parodė, kad šios uogos ne tik skanios, bet ir labai aromatingos: jose rasta per 80 lakiųjų organinių junginių. Šių junginių dėka aktinidijų uogos pasižymi ir įvairių gėlių, ir spygliuočių, ir citrusinių augalų kvapais. Taigi, dar ne visos aktinidijų paslaptys yra įmintos“, – teigė dr. Laima Česonienė.

Kitos aktualijos

2021 02 18
Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė ...
Plačiau
2021 02 17
Gamtos trapumą įkūnijo sniego orangutanai VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode „apsigyveno“ beveik dviejų metrų aukščio orangutanė mama Eglė, švelniai glaudžianti prie savęs mažylį Ąžuolą: tokią sniego skulptūrą sukūrė Lietuvoje gyvenantis belgų skulptorius René Maria N. Maes. Idėjos iniciatoriai – profesorės Birutės Galdikas fondo ...
Plačiau
2021 02 17
Botanikos sodas karantino metu: nuo eksperimentų transliacijų iki virtualių ekskursijų
Nors dėl karantino apribojimų į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą lankytojai patekti negali, ieškoma naujų ir inovatyvių informacijos sklaidos būdų jiems pasiekti bei palaikyti abipusį ryšį ir bendrystę. Karantinas koreguoja, bet nesustabdo Botanikos sodo darbo: pasitelkiamos informacinės technologijos, nuotolinio ...
Plačiau
2021 02 15
Kviečia dalyvauti 27-oji tarptautinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2021“
Dalyvius registruotis kviečia jau 27 kartą organizuojama kasmetinė tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“. Konferencijos metu seminaru „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“  bus paminėtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinės, pedagoginės, ...
Plačiau