Birželio 25–30 dienomis VDU Botanikos sodo atstovai – prof. dr. Remigijus Daubaras, dr. Asta Malakauskienė ir Vesta Aleknavičiūtė – dalyvavo Venecijos bienalės Lietuvos paviljono The Swamp School („Pelkių mokykla“) aktyvioje paskaitų/filmų peržiūrų/dirbtuvių/ekskursijų programoje Italijoje.
R. Daubaras skaitė inspiruojančią paskaitą: „The swamp as ecological megapolis“ („Pelkė kaip ekologinis megapolis“) apie pelkes, įdomesnius ar retesnius čia augančius augalus, pelkių nusausinimo padarinius sovietiniu laikotarpiu, atkūrimo būdus ir išlikimo perspektyvas, „pelkių žmonių“ tradicijas pelkėse, valgomus ir nuodingus augalus ar jų produktus ir dar daug kitų įdomybių.
Po paskaitos dalyviai buvo pakviesti sudalyvauti linksmame augalų apažinimo žaidime pelkių ekspozicijoje, pačiame paviljone: dalyviai turėjo įsmeigti vėliavėles su lotyniškais ir angliškais augalų pavadinimais prie atpažintų augalų. Daugumai dalyvių tai buvo linksma ir kebli užduotis, nes viena yra pamatyti augalą nuotraukose, o visai kas kita atpažinti gyvai čiupinėjant jo lapelius ar šakeles.
A. Malakauskienė skaitė paskaitą: „Light at night in swamps“ („Šviesa pelkėse naktį“) apie visus natūralius gamtinius švytėjimus, kartais sutinkamus pelkėse (žaltvyksles ir bioliuminescencinius organizmus), kaip susidaro pelkių dujos, su kokiais tikėjimais žaltvykslės susijusios įvairių tautų folklore, kaip susijęs pelkių dujų švytėjimas ir NSO burbulas, kodėl šviečia jonvabaliai, žemlindės, kolembolos, grybai, sliekai ir kiti sausumos bioliuminescenciniai organizmai, kokius stebuklus galima išvysti į pelkę naktį nukeliavus su ultravioletinę šviesą skleidžiančiu prožektoriumi, kodėl kai kurių augalų tam tikros dalys biofluorescuoja, kodėl mirdamas organizmas švyti po UV šviesa, kur mokslas pritaikė bioliuminescenciją ir kokiems kūriniams šis reiškinys įkvėpė menininkus.
Po paskaitos dalyviai buvo kviečiami įsitraukti į linksmas šviečiančias dirbtuves „Glowing in the dark“ („Švytintis tamsoje“): čia dalyviai imitavo bioliuminescencijos cheminę reakciją su švytinčiomis lazdelėmis – kokia spalva sušvito kiekvieno dalyvio „reakcija“, priklausė nuo to, koks jis yra organizmas (žalia – grybas, geltona – jonvabalis, mėlyna – šarvadumblis arba bakterija, raudona – gilumų žuvis „laisvieji žandikauliai“ ir pan.). Vėliau dalyviai gamino šviečiančių grybų prototipus (naudodami baltą molį ir fotoliuminescencinius pigmentus, kurių švytėjimas pasikrauna nuo Saulės ar dirbtinės šviesos šaltinio), imitavo jonvabalius (taškydami švytinčius reagentus), augalus, kurie norėdami pritraukti apdulkintojus, žydi ir biofluorescuoja (dalyviai paišėsi veidus ar kitas kūno vietas fluorescuojančiais kūno dažais ir šviesdami mėlynos spalvos žibintuvėliais darėsi savo veidų ar naujų tatuiruočių asmeninukes).
Visos botanikų linksmybės dirbtuvėse užtruko iki vėlyvo vakaro (23:30 val.) ir buvo labai smagu, kad bienalės dalyviai aktyviai darbavosi iki pat pabaigos, o išeidami dėkojo už naujas, jiems iki tol negirdėtas žinias.
VDU Botanikos sodas labai dėkoja visiems projekto organizatoriams, ypač pagrindiniams kuratoriams Gediminui ir Nomedai Urbonams už kvietimą dalyvauti šiame pasauliniu mastu svarbiame renginyje, Indrei Ruseckaitei, Adelei Dovydavičiūtei ir Inai Žurkuvienei už pagalbą koordinuojant organizacinius klausimus, VšĮ Architektūros fondui „Pelkių mokyklos“ Venecijoje prodiuseriui (projekto organizatoriui) bei Lietuvos kultūros tarybai už projekto finansavimą.
Ypatingos padėkos nusipelno pelkės ekspozicijos bei jos įrengimo darbų rėmėjas – UAB „Durpeta“ valdybos pirmininkas Gintaras Rapkauskas bei kiti bendrovės darbuotojai, savo tiesioginiu darbu prisidėję prie pelkių ekspozicijos įrengimo.
