Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune (Ž. E. Žilibero g. 6) įkurta didžiausia Lietuvoje astilbių kolekcija-ekspozicija jau žavi įvairiaspalviais žiedais ir skirtingomis šluotelių formomis.  

„Prieš trejus metus įkurta astilbių ekspozicija lankytojus supažindina su senosiomis ir naujomis veislėmis. 8,5 arų plote pagal spalvas ir aukščius susodina apie 200 veislių. Ekspozicijoje galima pamatyti žiedus nuo baltų iki tamsiai raudonų, susipažinti su įdomių formų šluotelėmis ir lapais“, – sakė VDU Botanikos sodo Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius. Anot dr. A. Balsevičiaus, nors šiųmetės sausros neleido atsiskleisti visam augalų grožiui, kai kuriuos augalus pažeidė, tačiau ekspozicija vis tiek verta dėmesio – žydinčios astilbės spalvina ir praturtina VDU Botanikos sodo erdves.

Šiuo metu VDU Botanikos sode auginamos labiausiai žinomos astilbių rūšys: kininė (Astilbe chinensis), japoninė (A. japonica),  Tunbergo (A. thunbergii), paprastoji (A. simpllicifolia ) ir t. t. Šias rūšis kryžminant tarpusavyje išvesta daugybė astilbių veislių, kurias taip pat galima pamatyti. Veislės viena nuo kitos skiriasi mažiau negu jų rūšys, tačiau ir jų įvairovė yra gana didelė.

Astilbės gentis priklauso uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimai. Įvairūs autoriai šioje gentyje priskaičiuoja 30–40 gamtoje aptinkamų rūšių. Astilbių rūšys savaime auga Kinijoje, Japonijoje, Korėjos pietuose, Indijos rytuose, JAV pietryčiuose. Gamtoje auga lapuočių miškuose, upelių pakrantėse, kur vasarą išsilaiko drėgmė.

Astilbės – daugiamečiai šakniastiebiniai žoliniai augalai. Jų lapai dvigubai ar trigubai susiskaidę, kai kurių veislių gana ryškiai blizgantys, kol jauni – nuo ryškiai žalios iki raudonai rusvos spalvos. Žiedyne yra iki kelių šimtų mažų, vos kelių milimetrų skersmens žalsvų, baltų, rausvų, raudonų ar violetinių vienalyčių arba dvilyčių žiedų. Žydi apie 20–30 dienų.

„Astilbes tinka auginti vienarūšėse grupėse. Jas galima derinti su kitais daugiamečiais, pusiau unksminiais augalais: melsvėmis, arunkais, snapučiais, rodžersijomis, katilėliais, plukėmis. Šiuos augalus galima sodinti šalia krūmų ar vejoje didelėmis grupėmis. Astilbės gerai auga prie vandens baseinų arba ūksmingose parko vietose“, – sakė vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Žibutė Baškienė. Soduose ir želdynuose auginamoms astilbėms geriausiai tinka derlingi, puveningi, neutralios ar silpnai rūgščios reakcijos dirvožemiai. Taigi, joms patinka drėgni dirvožemiai, drėgnas oras ir pavėsingos vietos, nes taip augo jų laukiniai protėviai.

Pražydusiomis astilbėmis VDU Botanikos sodas kviečia pasigrožėti atvykus į vieną didžiausių savo renginių – „Kvapų naktis“, kuris vyks liepos 19–20 d. Daugiau informacijos www.botanika.vdu.lt ir www.facebook.com/VDUBotanikosSodasKaune