Sausio 13-tąją minėjome 135-tąsias botaniko prof. Liudo Vailionio gimimo metines. Gamtosaugos puoselėtojas, lietuvybės ugdytojas ir patriarchas Liudas Vailionis buvo vienas iš Lietuvos aukštosios mokyklos iniciatorių, botanikos ir biochemijos mokslų Lietuvoje pradininkas, vienas iš „Lietuvos botanikos žodyno“ sudarytojų.
Gimęs 1886-aisiais Mizarų kaime ir baigęs Krokuvos universiteto Filosofijos fakultetą, L. Vailionis 1919–1922 m. dirbo Saulės gimnazijoje ir Gamtos tyrimų stotyje, dalyvavo kuriant Aukštuosius kursus, Gamtos skyriuje dėstė botaniką.
1922–1939 m. buvo Lietuvos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos katedros docentas, Augalų anatomijos ir fiziologijos kabineto vadovas, nuo 1939 m. – už nuopelnus Lietuvos gamtos mokslui universitetas suteikė L. Vailioniui ekstraordinarinio profesoriaus vardą.
Mokslininkas dirbo augalų anatomijos ir fiziologijos bei floristikos srityse. Tyrė beržų rėtą, Nemuno dumblius. Išspausdino apie 20 mokslo darbų. Lietuvos universitete ir Vytauto Didžiojo universitete dėstė augalų anatomiją ir morfologiją, augalų fiziologiją, gamtos mokslų dėstymo metodiką, bendrąją botaniką.
 |
Kartu su Tadu Ivanausku įkūrė Draugiją Lietuvai pagražinti, buvo Lietuvos tabako augintojų draugijos įkūrėjas, Lietuvos gamtininkų, Prancūzijos botanikų, Vokietijos botanikų, Amerikos augalų fiziologų draugijų narys. Tarp ryškiausių profesoriaus nuopelnų Lietuvos mokslo istorijai – „Lietuviškas botanikos žodynas“, kurio pirmąją dalį 1938 m. L. Vailionis išleido savo lėšomis. Vieną šio žodyno egzempliorių su paties autoriaus ranka rašyta dedikacija tuometiniam Botanikos sodo vadovui K. Regeliui saugome VDU Botanikos sode Kaune. |
Profesorius mirė 1939 m. vasario 27 d. Palaidotas Kaune, Tabariškių kapinėse, netoliese savo bendraminčio ir bendražygio T. Ivanausko.
Mokslininko atminimui pagerbti 2017 m. Vytauto Didžiojo Universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biologijos studijų (dabar VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus) pastate (Ž. E. Žilibero g. 2) atidaryta profesoriaus Liudo Vailionio auditorija.
