VDU Botanikos sodas

01
rugpjūčio

Uogų dieną išrinko ir gardžiausią šilauogės veislę

Minėdami VDU Botanikos sodo šimto metų gimtadienį, VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektoriaus darbuotojai liepos 28 d. organizavo UOGŲ DIENĄ – mokslinį-praktinį seminarą „Uoginių augalų įvairovės, biologiškai aktyvių junginių ir jų panaudojimo tyrimai“, kurį pratęsė ekskursija po pomologines kolekcijas ir, žinoma, uogų degustacija. Renginys, kuriame dalyvavo ir pranešimus skaitė ne tik VDU Botanikos sodo mokslininkai, bet ir kolegos iš kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų bei įstaigų, buvo nemokamas ir atviras visuomenei.

Seminare buvo aptartas gan platus temų spektras: kai kurių pranešėjų pateiktus pranešimus galite peržiūrėti šio straipsnio apačioje, atsisiuntę iš nuorodų.

Dr. Laima Česonienė

VDU Botanikos sode auginamos aktinidijos.

Dr. Laima Česonienė pristatė detalią uoginių augalų VDU Botanikos sode istoriją – per čia dirbusias asmenybes ir jų reikšmingus darbus iki dabartinės mokslinės veiklos ir esamų kolekcijų. O jose šiuo metu auginamos 28 aktinidijų, 67 šilauogių, 35 stambiauogės ir 14 paprastosios spanguolės, 16 bruknių, 9 putinų, 6 paprastojo lazdyno, 29 melsvauogio sausmedžio veislės. Ir dar 80 veislių gervuogių, aviečių, citrinvyčių, vynuogių ir kt. augalų. Iš viso – daugiau kaip 600 pavyzdžių, 284 veislės, iš kurių 115 yra įtrauktos į Lietuvos augalų nacionalinių genetinių išteklių sąrašą.

Prof. dr. Lina Raudonė

Bruknės.

Viešnia iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, prof. dr. Lina Raudonė, labai atidžiai pažvelgė į  bruknių uogas, pristačiusi jų fitocheminę sudėtį bei nepaprastą biologinį poveikį.

„Bruknė – mažas, bet galingas vaisius, vienas perspektyviausių (tiek maistiniu, tiek farmaciniu požiūriu), bet ir vienas mažiausiai tirtų uoginių augalų. Kiekviena ši uoga – tarsi multifitocheminė piliulė,“ – tvirtino mokslininkė.

Pavyzdžiui, didelis antioksidantų kiekis bruknėse gali neutralizuoti laisvuosius radikalus ir apsaugoti nuo oksidacinio streso, be to, atitolinti su senėjimu susijusias kognityvinės funkcijos problemas, tokias kaip atminties praradimas ir motorinių įgūdžių pablogėjimas. O šiose uogose esantys polifenoliai saugo odą nuo raukšlių, fotopažeidimų ir uždegimų.

Vilniaus universiteto Botanikos sodo patirtimi auginant melsvauogius sausmedžius (Lonicera caerulea) dalijosi dr. Silva Žilinskaitė, pabrėžusi, kad sausmedžiams šiltėjantis klimatas yra ypač pražūtingas.

Prof. dr. Pranas Viškelis

Dr. Silva Žilinskaitė

Inovatyvias uogų perdirbimo technologijas pristatęs prof. dr. Pranas Viškelis ypač akcentavo maisto švaistymo temą ir kaip, pasitelkus perdirbimo technologijas, galima pamėginti šią problemą spręsti ar bent sumažinti.

Pasak profesoriaus, prie maisto švaistymo prisideda ir uogų/vaisių netobulos laikymo sąlygos: „Netinkamai laikant, supuvusių uogų gali būti net iki 50 proc. – jau vien dėl to būtina tobulinti perdirbimo technologijas ir laikymo infrastruktūrą,“ – neabejoja mokslininkas.

Dr. Juozas Labokas

VDU Botanikos sode auginami šaltalankiai

Tuo tarpu dr. Juozas Labokas pasakojo apie Lietuvos uoginių vaisinių augalų laukinius gentainius: kas jie, kodėl yra svarbūs ir kaip saugomi. Mokslininkas nurodo, kad Lietuvoje aptinkamos 64 rūšys uoginių vaisinių augalų laukinių gentainių, iš kurių 34 rūšys yra vietinės kilmės augalai, o 30 rūšių – sulaukėję kultūriniai bei svetimžemiai augalai. Daugiausia šių rūšių priklauso Rosaceae šeimai (iš viso 37, vietinių 19). Žinomiausi uoginiai vaisiniai augalai ir jų laukiniai gentainiai: avietės, gervuogės, braškės, žemuogės, slyvos, trešnės, vyšnios, serbentai, agrastai, spanguolės, šilauogės, obelys.

Po seminaro visi dalyviai ir svečiai dalyvavo praktinėje dalyje, vykusioje Pomologijos skyriaus kolekcijose: klausėsi pasakojimų, uždavė savo klausimus, konsultavosi, diskutavo ir, žinoma, degustavo šiuo metu užderėjusias šilauoges. O iš visų degustuotų rinko pačią gardžiausią: suskaičiavus ragautojų balsus, 2023 metų gardžiausia šilauoge VDU Botanikos sode išrinkta lietuviška veislė ‘Danutė’.

 

SEINARE SKAITYTI PRANEŠIMAI:

Prof. dr. Pranas Viškelis. Inovatyvios uogų perdirbimo technologijos.

Dr. Laima Česonienė, prof. dr. Remigijus Daubaras. Uoginiai augalai VDU Botanikos sode: istorinė patirtis ir ateities vizija.

Dr. Silva Žilinskaitė. Melsvauogis sausmedis (Lonicera caerulea): VU Botanikos sodo patirtis.

Dr. Juozas Labokas. Lietuvos uoginių vaisinių augalų laukiniai gentainiai: samprata, reikšmė, išsaugojimas.

 

Kitos aktualijos

2023 09 12
Tarptautinę jurginų parodą lydėjo Baltijos šalių botanikos sodų susitikimas
Dvi dienas kauniečius ir miesto svečius į spalvingiausią žiedų šventę sukvietė šimtmetį švenčiantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas, pačiame miesto centre, VDU Didžiosios salės fojė, rugsėjo 8-9 dienomis surengęs Tarptautinę jurginų parodą. Čia savo auginamus jurginus ir sukurtas ...
Plačiau
2023 08 03
Vaistinių  augalų tyrimuose – akcentas tvariai ir žiedinei bioekonomikai
Prof. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas   Vaistiniai augalai ir natūralūs gamtiniai produktai suteikia unikalių galimybių sveikatos priežiūros ir vaistų kūrimo srityje. Šiais klausimais nuosekliai dirba 1953 m. balandžio 8 d. Camberg/Taunus (Vokietijoje) įkruta vaistinių augalų ...
Plačiau
2023 07 25
Kviečiame į UOGŲ DIENĄ!
Minėdami VDU Botanikos sodo šimto metų gimtadienį, VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektorius organizuoja UOGŲ DIENĄ – mokslinį-praktinį seminarą ir degustaciją Uoginių augalų įvairovės, biologiškai aktyvių junginių ir jų panaudojimo tyrimai. Seminaro laikas: liepos 28 d., penktadienis, nuo ...
Plačiau
2023 07 24
„Kvapų naktyje/2023“: kvapniausias metų augalas ir gėlės, tapusios „meile iš pirmo žvilgsnio“
Šimtmetį švenčiantis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas jau dešimtą kartą sukvietė smalsius gamtos mylėtojus į pažinimo, aromatų ir patyrimų fiestą – didžiausią botaninę vasaros šventę Lietuvoje „Kvapų naktis/2023“. Jos metu lankytojai balsuodami išrinko kvapniausią šių metų augalą, kuriuo ...
Plačiau