Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas.
Konferencijos tikslas – tarpusavyje susietų žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei gamtos apsaugos tyrimų rezultatų skelbimas, sudarant galimybę mokslininkams ir kitiems (ypač jauniesiems tyrėjams) skleisti rezultatus ne tik tarp mokslininkų ir studentų, bet ir tarp ūkininkų, žemės ir miškų ūkio ar kitų sričių specialistų, populiarinti žmonių saugos bei gamtos apsaugos nuostatas.
Tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“ sekcija Aplinka ir sveikata
2021 m. gegužės 5 d. VDU Botanikos sode suorganizuota 27–osios kasmetinės tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“ sekcijos Aplinka ir sveikata (sekcijos vadovai: akademikas prof. habil. dr. Audrius Sigitas Maruška, prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė) bei seminaro (seminaro vadovai: prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė, prof. habil. dr. Nijolė Savickienė) veikla. Konferenciją atidarė jos organizacinio mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas doc. dr. Ričardas Butkus ir akademikas prof. habil. dr. Audrius Sigitas Maruška.
Šių metų konferencija koronaviruso (COVID-19) pandemijos sąlygomis buvo vykdoma nuotoliniu būdu MS Teams aplinkoje.
Konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“ sekcijoje Aplinka ir sveikata 12 žodinių tarpdisciplininių tyrimų pranešimų paruošė 31 bendraautorius, 11 stendinių – 19 bendraautorių iš įvairių mokslo institucijų. Pranešimuose buvo analizuojamos svarbios mokslinės problemos: vaistinių augalų ir jų biologiškai veikliųjų junginių įvairovė ir jų racionalus naudojimas sveikatos gerinimui; aplinkos įtaka sveikatai; reakcinių objektų reikšmė sveikai gyvensenai; miesto aplinkos taršos įtaka medžių fitopatologinei būklei ir kitos.
Seminaras Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą, skirtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinei, pedagoginei, šviečiamajai ir gamtosauginei veiklai pažymėti
Šių metų specializuoto seminaro organizatoriai: Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras.
Seminare nuotoliniu būdu prisijungė daugiau kaip 60 dalyvių.
Seminarą atidarė VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis.
Vykdant nustatytą darbotvarkę buvo skaityti 8 pranešimai, kuriuose analizuojamos įvairios problemos.
Minint Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250–ąsias gimimo metines buvo išanalizuota jo, kaip botanikos mokslo pradininko, farmakognosto bei sveikos gyvensenos propaguotojo, liaudies medicinos žinovo ir gydytojo, pirmojo lietuviškojo Geografijos vadovėlio ir Geografijos terminų žodyno autoriaus, neformalios lituanistinės mokyklos įkūrėjo ir idėjinio vadovo mokslinės ir praktinės – taikomosios veiklos reikšmė Lietuvoje.
Analizuojant vaistininkystės raidą Europoje, buvo išryškinta Vienuolynų soduose auginamų vaistinių augalų pažinimo, jų gydomųjų savybių praktinio naudojimo reikmė. Iki šiol viduramžiais sukurti galeninai vaistai (tinktūros, ekstraktai) yra pripažinti augaliniai vaistiniai preparatai, naudojami įvairių ligų gydymui ir prevencijai.
Pažymint vaistinių augalų vietą Lietuvos tautosakoje, buvo nagrinėjama ne tik jų gydomoji reikšmė, bet ir vartosena įvairių gyvenimo reiškinių simbolikai išreikšti. Nuo 2020 m. VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus ir vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ inicijuota Lietuvoje nauja tradicija – rinkimai „Metų vaistinis augalas“. 2020 išrinkta vaistinė ramunė, 2021 – didžioji dilgėlė. Anksčiau šeimoje buvo tradicija vieną iš vaikų sudominti vaistinių augalų pažinimu, kuris vėliau profesionalias žinias taikydavo gydymui. Bendruomenė pripažindavo Žiniuonio autoritetą bei profesionalumą ir patys be jo patarimų nesigydydavo. Tai žinoma tautosakoje iš senovės laikų.
Analizuojant vaistinių augalų biologiškai veikliųjų junginių įvairovės tyrimų metodologiją, buvo pristatytas inovatyvių biotechnologijų ir aparatūros sukūrimo procesas, kuris leidžia pagreitinti, giliau ir patikimiau išanalizuoti tyrimo objektus.
Aiškinantis lėtinio streso, netinkamos mitybos įpročių ir mažo fizinio aktyvumo įtaką lėtinių ligų atsiradimui, taikomos įvairios priemonės imuninio budrumo skatinimui. Viena iš priemonių – biologiškai veiklieji junginiai beta gliukanai. Beta gliukanų žmogaus organizmas negamina. Specifiniai beta-D-gliukanai išskiriami iš medicininių grybų: kininio kordicepso (Cordyceps sinensis), kuokštinės grifolės, (Grifola frondosa), valgomojo dantenio (Lentinula edoles), gluosninės kreivabudės (Pleurotus ostreatus), braziliško pievagrybio (Agaricus blazei), tikrinio blizgučio, (Ganoderma lucidum) bei mieliagrybių. Pastaruoju metu pasaulyje plačiausiai tyrinėjami natūralūs imunomoduliatoriai – jais domisi mokslininkai Japonijoje, Australijoje, Pietų Korėjoje ir Taivane ir pripažįsta efektyviais vaistais, kovoje su daugeliu sunkių ligų, tarp jų ir onkologinėmis.
Seminare diskusijų metu nutarta tęsti tradiciją, organizuoti konferenciją ir seminarą 2022 metais.
