Nacionalinė mokslo programa „Agro, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ numato tirti ir prognozuoti bendruosius intensyvaus ekosistemų išteklių naudojimo padarinius. O štai projekto MEKODINA (SIT-1/2015), kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, tyrimų tikslas yra nustatyti plynųjų kirtimų poveikį biologinės įvairovės dinamikai ir uoginių, vaistinių bei retųjų augalų populiacijoms. Pavasariui prabudinus miško augalus ir entomofauną, projekto vykdytojų komanda suskubo į ekspedicijas – surinkti gyvosios dirvožemio dangos pavyzdžius cheminiams tyrimams, nustatyti augalų populiacijų būklę gražiai susiformavusiame brandžiame miške ir tuo pačiu įvertinti, kaip drastiški kirtimų darbai paveikia mažuosius miško bendrijų komponentus.

Numatoma, kad kompleksiniai ir gerai metodiškai surikiuoti tyrimai padės nustatyti įvairių augalų rūšių reakciją į pasikeitusias aplinkos sąlygas ir modeliuoti mažųjų miško turtų išsaugojimo strategiją ateityje.

Entomologas dr. V. Tamutis analizuoja miško paklotėje gyvenančius vabalus, juos identifikuoja ir vertina reakciją  į pasikeitusias aplinkos sąlygas. Projekte taip pat vykdomi unikalūs vabzdžių-apdulkintojų (laukinių bičių, kamanių ir kitų vabzdžių) tyrimai, kuriems į projektą pasitelktas dr. habil. prof. Marcin Zych iš Varšuvos universiteto, nes tokių specialistų Lietuvoje kol kas nėra. Prof. Marcin Zych parengė išsamią metodiką, o dabar  moko  kitus projekte dalyvaujančius mokslininkus vertinti žiedų apdulkinimo procesus. Belieka sulaukti intensyvaus miško augalų žydėjimo.  Entomofilinių augalų populiacijų tyrimai šiandien yra ypač aktualūs: visame pasaulyje vis dažniau keliama vabzdžių-apdulkintojų problema. Tikimasi, kad šie tyrimai, kuriems įsigyta ir speciali įranga, padės atsakyti į skaudžius naudingų vabzdžių, ypač kamanių, išnykimo klausimus.

Kartu su LAMMC Miškų instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkais pradedami nemedieninių miško turtų tyrimai. Miško ekosistema su po kirtimų pažeista augaline danga tampa naujų rūšių imigravimo iš diasporų bankų vieta. VU doktorantė Radvilė Rimgailė-Voicik gilinasi į sporinių induočių  (pataisų) gametofitų ir sporofitų ypatybes.

Tokie tyrimai taip pat yra unikalūs Lietuvoje tiek biologinės įvairovės išsaugojimo, tiek moksline prasme.  Šiuo metu tiriamuose miško plotuose žydi vėjalandė šilagėlė Pulsatilla patens (L.) Mill, kuri yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą kaip pažeidžiama rūšis. Šiuo projektu siekiama padėti išsaugoti ir kitus retuosius augalus Lietuvos miškuose.

Dr. Remigijus Daubaras