VDU Botanikos sodas

26
balandžio

Tiria kirtimų poveikį biologinės įvairovės dinamikai

 

Tyrimai derianmi su girininku

Nacionalinė mokslo programa „Agro, miško ir vandens ekosistemų tvarumas“ numato tirti ir prognozuoti bendruosius intensyvaus ekosistemų išteklių naudojimo padarinius. O štai projekto MEKODINA (SIT-1/2015), kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, tyrimų tikslas yra nustatyti plynųjų kirtimų poveikį biologinės įvairovės dinamikai ir uoginių, vaistinių bei retųjų augalų populiacijoms. Pavasariui prabudinus miško augalus ir entomofauną, projekto vykdytojų komanda suskubo į ekspedicijas – surinkti gyvosios dirvožemio dangos pavyzdžius cheminiams tyrimams, nustatyti augalų populiacijų būklę gražiai susiformavusiame brandžiame miške ir tuo pačiu įvertinti, kaip drastiški kirtimų darbai paveikia mažuosius miško bendrijų komponentus.

Numatoma, kad kompleksiniai ir gerai metodiškai surikiuoti tyrimai padės nustatyti įvairių augalų rūšių reakciją į pasikeitusias aplinkos sąlygas ir modeliuoti mažųjų miško turtų išsaugojimo strategiją ateityje.

Entomologas dr. V. Tamutis analizuoja miško paklotėje gyvenančius vabalus, juos identifikuoja ir vertina reakciją  į pasikeitusias aplinkos sąlygas. Projekte taip pat vykdomi unikalūs vabzdžių-apdulkintojų (laukinių bičių, kamanių ir kitų vabzdžių) tyrimai, kuriems į projektą pasitelktas dr. habil. prof. Marcin Zych iš Varšuvos universiteto, nes tokių specialistų Lietuvoje kol kas nėra. Prof. Marcin Zych parengė išsamią metodiką, o dabar  moko  kitus projekte dalyvaujančius mokslininkus vertinti žiedų apdulkinimo procesus. Belieka sulaukti intensyvaus miško augalų žydėjimo.  Entomofilinių augalų populiacijų tyrimai šiandien yra ypač aktualūs: visame pasaulyje vis dažniau keliama vabzdžių-apdulkintojų problema. Tikimasi, kad šie tyrimai, kuriems įsigyta ir speciali įranga, padės atsakyti į skaudžius naudingų vabzdžių, ypač kamanių, išnykimo klausimus.

Kartu su LAMMC Miškų instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkais pradedami nemedieninių miško turtų tyrimai. Miško ekosistema su po kirtimų pažeista augaline danga tampa naujų rūšių imigravimo iš diasporų bankų vieta. VU doktorantė Radvilė Rimgailė-Voicik gilinasi į sporinių induočių  (pataisų) gametofitų ir sporofitų ypatybes.

Tokie tyrimai taip pat yra unikalūs Lietuvoje tiek biologinės įvairovės išsaugojimo, tiek moksline prasme.  Šiuo metu tiriamuose miško plotuose žydi vėjalandė šilagėlė Pulsatilla patens (L.) Mill, kuri yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą kaip pažeidžiama rūšis. Šiuo projektu siekiama padėti išsaugoti ir kitus retuosius augalus Lietuvos miškuose.

 

Dr. Remigijus Daubaras

Kitos aktualijos

2020 07 02
VDU Botanikos sode pagerbė vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės atminimą
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tęsiamas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas vaistininkės, etnobotanikės, Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės veiklai paminėti. Moksliniame-praktiniame seminare, kuris yra 26-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“ ...
Plačiau
2020 06 22
Vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų
2020-uosius paskelbus vaistininkės, etnobotanikės ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais, Vytauto Didžiojo universitete pradėtas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas šios išskirtinės asmenybės veiklai paminėti.   „Džiugu, kad Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį ...
Plačiau
2020 06 17
Atnaujintose ekspozicijose – išskirtinės ir retos bijūnų veislės
Žinia apie pražydusius bijūnus – viena laukiamiausių Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo naujienų. Ir štai jau galima ja pasidalinti – atnaujintose sodo ekspozicijose šiuo metu skleidžiasi įvairiaspalviai kvapnūs bijūnų žiedai. „VDU Botanikos sode įrengtos trys naujos bijūnų kolekcijos ekspozicijos. ...
Plačiau
2020 06 12
Tulpes primenančiais žiedais ima puoštis „smuiko medis“ – gelsvažiedis tulpmedis
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Kaune lankytojus vilioja nuostabiu reginiu – kviečia pasigrožėti įspūdingais vieno seniausių Lietuvoje gelsvažiedžio tulpmedžio (Liriodendron tulipifera) žiedais. „VDU Botanikos sode augantis tulpmedis buvo išaugintas iš sėklų, surinktų Veliuonos parke 1950 m. Analizuojant jo fenologinius ...
Plačiau