VDU Botanikos sodas

13
balandžio

Švytinti gamtinė instaliacija – „Kultūros naktyje“

Kodamos_nakti

Jau dešimtą kartą Vilniuje vyksiančiame festivalyje „Kultūros naktis“ vizualinį projektą pristatys ir Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo atstovė – Dendrologijos sektoriaus vedėja, dr. Asta Malakauskienė.

Asta Malakauskienė – ne tik aistringa ir smalsi mokslininkė, Botanikos sodo puoselėjimo ir gražinimo iniciatyvų kūrėja, meninių projektų aktyvi dalyvė, bet ir be galo kūrybinga asmenybė. „Kultūros nakčiai“ jos ruošiamas projektas „Kodama medžių dvaselių žinutės“ – tai šviesų instaliacija su linksmais, išsiblaškiusiais ir mielais Miyazaki Hayao kodama dvaselių pavidalais („bumbulagalviais“), skirta atkreipti dėmesį į augalų pasaulio „bendravimą“, jų siunčiamus signalus mums.

„Inovacijos ir technologijos leidžia mokslui atskleisti vis naujų neįtikėtinų dalykų. Žmogus kol kas dar negirdėjo medžio ar gėlės „kalbant”, tačiau šių dienų mokslo atradimai gali greitai tai pakeisti, nes augalai vis dėlto „kalba”, tik kita, mums nesuprantama cheminių medžiagų, elektrinių impulsų ar netgi, tam tikrais atvejais, akustine kalba. Signalų perdavimui tarp kaimynų ir atokiau augančių individų augalams į pagalbą atskuba grybai, apipindami jų šaknis savo grybiena ir padedantys užmegzti „interneto“ ryšius tarp viso miško medžių,“ – apie instaliaciją įkvėpusias žaliojo pasaulio realijas pasakoja autorė.

Pasak jos, nuo senų laikų žmogus jautė, kad augalai yra „gyvi“ ir sugeba atsakyti į aplinkos pokyčius. Didžiai medžius gerbiantys japonai tikėjo, kad miške virstančio medžio cypiantys ir braškantys garsai yra kodamos verksmas. Japonai visada manė, kad kai kurie medžiai yra nepaprasti. Dėl kažkokios priežasties – gal dėl įdomiai išsiraizgiusio medžio kamieno formos ar žmonių veidus primenančių gumbų, ar tiesiog iš baimės ir pagarbos – kai kurie medžiai buvo laikomi sielų buveinėmis. Pats žodis „kodama“ yra archajiškas, naudotas dar iki rašytinės japonų kalbos atsiradimo, ir reiškė “mažiausias”, „medis ir siela“, „aidas“. Keičiantis laikams, keitėsi ir kodamų įvaizdis: nuo gamtos dievybių iki dvasių bei šmėklų. Pasak A. Malakauskienės, kodamas, o ne lietuvių folklorines miškų būtybes, ji pasirinko instaliacijai būtent dėl mielo, nepikto ir negąsdinančio šių dvaselių pavidalo, kažkuo panašaus į vaiką.

2015 m. VDU Kauno botanikos sode vykusiame „Augalų žavadienyje“ buvo pabandyta sukurti nedidelę kodamų bei stebuklingų medžio žiedų (iš specialiai pagamintų žibintų) instaliaciją, kurios susilaukė didelio dėmesio ir puikių lankytojų atsiliepimų. Todėl šiais metais idėja buvo praplėsta, patobulintas jos techninis įgyvendinimas.

„Mano instaliacija – tai kvietimas šiuolaikiniam skubančiam žmogui sustoti ir įsiklausyti į žaliojo pasaulio kalbą. Augalų ir grybų pasaulis per kodamas perduos festivalio svečiams žinutes: „nelaušk, man skauda“, „noriu gerti“, „man reikia daugiau vietos“, „susirink savo šiukšles, nes nuo jų dūstu“, „jei tau karšta, lįsk po mano šakomis“, „prisegu tau savo vaisių, nešk jį kuo toliau ir pasėk“, „pasiimk obuolių, nes man sunku tiek daug laikyti“ ir daugelį kitų, kurioms išvardyti neužtektų net knygos,“ – taip savo kodamų prasmę aiškina autorė Asta Malakauskienė.

 

Paslaptingąją instaliaciją „Kodama medžių dvaselių žinutės“ galėsite išvysti Vilniuje, Bernardinų sode, festivalyje „Kultūros naktis“, naktį iš birželio 17 d. į 18 d.

Kitos aktualijos

2021 05 17
Storieji ir senieji VDU Botanikos sodo parko gyventojai
Vienas didžiausių žaliųjų plotų Kauno mieste – VDU Botanikos sodo parkas turtingas gausia dendrologine kolekcija, kurioje auga per 60 šeimų priklausantys lapuočiai ir 6 šeimų spygliuočių atstovai. Nemaža dalis sumedėjusių augalų išauginti iš sėklų bei sodinukų, gautų iš Europos, ...
Plačiau
2021 05 11
Šiltą savaitę – gausiausias tulpių žydėjimas
Vos kelios vasariškos šilumos dienos – ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo tulpių ekspozicija sprogo žiedais: vienu metu įvairiausiomis spalvomis ir formomis pasipuošė kone visų grupių tulpės – o jų VDU Botanikos sode Kaune, 10 arų plote, eksponuojama ...
Plačiau
2021 05 06
Tradiciniame konferencijos seminare – įvairiapusis dėmesys vaistiniams augalams
Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – tarpusavyje susietų žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei gamtos apsaugos tyrimų rezultatų skelbimas, sudarant galimybę ...
Plačiau
2021 05 05
Lietuvos botanikos tėvas Jurgis Ambraziejus Pabrėža: jo indėlis į šalies mokslą ir kultūrą
Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) – Lietuvos šviesuolis, kunigas, pamokslininkas, botanikas, žavėjęs amžininkus ir vėlesnes kartas savo darbštumu bei kruopštumu, kūręs lietuvišką botanikos terminologiją ir augalų vardyną, palikęs neišdildomą įspaudą šalies botanikos ir geografijos mokslo istorijoje. Minint 250-ąsias jo gimimo ...
Plačiau