Jau dešimtą kartą Vilniuje vyksiančiame festivalyje „Kultūros naktis“ vizualinį projektą pristatys ir Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo atstovė – Dendrologijos sektoriaus vedėja, dr. Asta Malakauskienė.
Asta Malakauskienė – ne tik aistringa ir smalsi mokslininkė, Botanikos sodo puoselėjimo ir gražinimo iniciatyvų kūrėja, meninių projektų aktyvi dalyvė, bet ir be galo kūrybinga asmenybė. „Kultūros nakčiai“ jos ruošiamas projektas „Kodama medžių dvaselių žinutės“ – tai šviesų instaliacija su linksmais, išsiblaškiusiais ir mielais Miyazaki Hayao kodama dvaselių pavidalais („bumbulagalviais“), skirta atkreipti dėmesį į augalų pasaulio „bendravimą“, jų siunčiamus signalus mums.
„Inovacijos ir technologijos leidžia mokslui atskleisti vis naujų neįtikėtinų dalykų. Žmogus kol kas dar negirdėjo medžio ar gėlės „kalbant”, tačiau šių dienų mokslo atradimai gali greitai tai pakeisti, nes augalai vis dėlto „kalba”, tik kita, mums nesuprantama cheminių medžiagų, elektrinių impulsų ar netgi, tam tikrais atvejais, akustine kalba. Signalų perdavimui tarp kaimynų ir atokiau augančių individų augalams į pagalbą atskuba grybai, apipindami jų šaknis savo grybiena ir padedantys užmegzti „interneto“ ryšius tarp viso miško medžių,“ – apie instaliaciją įkvėpusias žaliojo pasaulio realijas pasakoja autorė.
Pasak jos, nuo senų laikų žmogus jautė, kad augalai yra „gyvi“ ir sugeba atsakyti į aplinkos pokyčius. Didžiai medžius gerbiantys japonai tikėjo, kad miške virstančio medžio cypiantys ir braškantys garsai yra kodamos verksmas. Japonai visada manė, kad kai kurie medžiai yra nepaprasti. Dėl kažkokios priežasties – gal dėl įdomiai išsiraizgiusio medžio kamieno formos ar žmonių veidus primenančių gumbų, ar tiesiog iš baimės ir pagarbos – kai kurie medžiai buvo laikomi sielų buveinėmis. Pats žodis „kodama“ yra archajiškas, naudotas dar iki rašytinės japonų kalbos atsiradimo, ir reiškė “mažiausias”, „medis ir siela“, „aidas“. Keičiantis laikams, keitėsi ir kodamų įvaizdis: nuo gamtos dievybių iki dvasių bei šmėklų. Pasak A. Malakauskienės, kodamas, o ne lietuvių folklorines miškų būtybes, ji pasirinko instaliacijai būtent dėl mielo, nepikto ir negąsdinančio šių dvaselių pavidalo, kažkuo panašaus į vaiką.
2015 m. VDU Kauno botanikos sode vykusiame „Augalų žavadienyje“ buvo pabandyta sukurti nedidelę kodamų bei stebuklingų medžio žiedų (iš specialiai pagamintų žibintų) instaliaciją, kurios susilaukė didelio dėmesio ir puikių lankytojų atsiliepimų. Todėl šiais metais idėja buvo praplėsta, patobulintas jos techninis įgyvendinimas.
„Mano instaliacija – tai kvietimas šiuolaikiniam skubančiam žmogui sustoti ir įsiklausyti į žaliojo pasaulio kalbą. Augalų ir grybų pasaulis per kodamas perduos festivalio svečiams žinutes: „nelaušk, man skauda“, „noriu gerti“, „man reikia daugiau vietos“, „susirink savo šiukšles, nes nuo jų dūstu“, „jei tau karšta, lįsk po mano šakomis“, „prisegu tau savo vaisių, nešk jį kuo toliau ir pasėk“, „pasiimk obuolių, nes man sunku tiek daug laikyti“ ir daugelį kitų, kurioms išvardyti neužtektų net knygos,“ – taip savo kodamų prasmę aiškina autorė Asta Malakauskienė.
