Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas gali didžiuotis dideliais, senais medžiais, lankytojams paliekančiais įspūdį savo grožiu ir dekoratyvumu. Daugiau apie išskirtinius medžius galite sužinoti mūsų naujoje ekskursijoje „Medžiai – senoliai“, kurią užsisakyti galite čia.
Viena išraiškingiausių senųjų gražuolių – paprastosios eglės (Picea abies (L.) H. Karst.) veislė ‘Virgata’, dar vadinama gyvatšake egle. Žodis virga, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia ,,vytelė, rykštė, virbas“. Taip ir atrodo šio medžio nusvirusios, šakos: gyvatiškai kybančios ir suteikiančios aplinkai egzotiško grožio bei neįprasto dekoratyvumo.
Šis augalas priklauso pušinių (Pinaceae Lindl.) šeimai ir eglių (Picea A. Dietr.) genčiai. Tai aukštas medis, galintis siekti net 10-15 metrų aukštį. Jaunų augalų laja būna ažūrinė, vėliau sutankėja. Užaugęs medis būna platus, kūgiškas. Šakos retos, ilgos, mažai besišakojančios. Spygliai 2-2,5 cm ilgio, pašiaušti, žalios spalvos. Kankorėžiai ilgi ir dideli, susiformuojantys ūglių galuose. Mėgsta saulėtą vietą, bet gali augti ir pusiau pavėsyje. Gerai auga rūgščiame, vienodai drėgname, smėlingame dirvožemyje. Kaip ir kitiems spygliuočiams, patinka vėsios vasaros. Pakenčia sausrą ir oro taršą. Augimo zona – 4-6.
Rekomenduojama sodinti po vieną, kaip akcentą, nes šioms eglėms reikia daug erdvės – tuomet gražiausiai atsiskleidžia jų dekoratyvumas.
Prasminga, kai dideli, gražūs medžiai turi savo istoriją ir mena senus laikus. Mūsų botanikos sode paprastosios eglės ‘Virgata’ įsigytos sėklomis dar 1926 metais, kai sodui vadovavo jo įkūrėjas, šveicarų kilmės botanikas, profesorius, Konstantinas Regelis. Taigi, šiems gražuoliams medžiams jau beveik 100 metų!
