„Šviesiais veidais ir karštomis širdimis – tokie žmonės kūrė botanikos sodą prieš daugelį metų, tokie jame darbuojasi ir šiandien,“ – sakė 85-tąjį gimtadienį švenčiantis ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo vadovas dr. Aloyzas Ramunis Budriūnas, šiam darbui atidavęs net dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus – nuo 1975 iki 2000 m.
Pasveikinti garbingo gimtadienio proga susirinko gausus būrys Botanikos sodo darbuotojų, kai kurie jų – kažkada atėję čia dirbti dar vadovaujant pačiam dr. A. R. Budriūnui: dalintasi šiltais prisiminimais, istorijomis ir tuo pačiu palinkėjimais šiemet šimto metų sukaktį švenčiančiam VDU Botanikos sodui.
Daug širdies ir gyvenimo metų sodui atidavęs A. R. Būdriūnas savo kalboje pastebėjo, kad nors sode žmonės keičiasi, kiekvienas įnešdamas savo indėlį ir palikdamas pėdsaką, tačiau sodo stuburas išlieka. Ir tas stuburas, suformuotas dar sodo įkūrėjo, pirmojo vadovo prof. K. Regelio laikais, yra visų pirma buvimas mokslo įstaiga.
„Manau, kad botanikos sodui svarbu būti įdomiu ir lankomu. Kaip parodė pastarieji metai, sodas išlieka labai gyvybingas, įdomus visuomenei. Bet tuo pačiu ne mažiau svarbus idėjų išlaikymas, kurio linkiu sodui ir ateityje: kaip prieš šimtą metų, taip šiandien ir po šimto metų – išlikti visų pirma botanikos mokslo įstaiga. Tai visų jūsų, dirbančių šiandien botanikos sode, pareiga“.
Paklaustas, iš kur semiasi gyvybingumo ir iki šiol išlikusio smalsumo, gebėjimo viskuo domėtis, energijos nestokojantis A. R. Būdriūnas sakė: „Stengiuosi neskubėti, gyventi lėčiau. Jei pavyksta – stabteliu prie kiekvieno svarbesnio įvykio, objekto, dalyko. Norisi apmąstyti, suprasti, bent truputį atsitraukti, ir tuomet pavyksta pamatyti daugiau, tiksliau“.
 A. R. Budriūną sveikina buvęs ir esamas VDU Botanikos sodo direktoriai: dr. R. Daubaras ir dr. N. Jurkonis. |
 Jubiliatą šiltai sveikina Botanikos sodo kolektyvas. |
Dr. Aloyzo Ramunio Budriūno biografija
1938 m. sausio 29 d. Kaune gimęs ir LŽŪA Miškų ūkio fakultetą baigęs A. R. Budriūnas savo profesinę karjerą pradėjo girininkijose. Vėliau dirbo mokslinį darbą LMA Botanikos institute, o nuo 1975-tųjų – Kauno botanikos sode.
Gamtos mokslų daktaras, VDU docentas biomedicinos mokslų srityje, jis vadovavo ruošiant Botanikos sodo darbuotojų daktaro (mokslų kandidato) disertacijas, yra paskelbęs apie 100 mokslo darbų, tarp kurių – novatoriški ir originalūs darbai kraštovaizdžio estetinių išteklių tyrimo srityje: samprata, žemėlapis ir detalaus vertinimo metodika.
A. R. Budriūno vadovavimo metais vykdyta Botanikos sodo centrinės dalies ekspozicijų rekonstrukcija, eksperimentinių ir gamybinių šiltnamių statyba, perimti buvusio Aukštosios Fredos dvaro rūmai, Botanikos sodas sugrąžintas atkurtajam Vytauto Didžiojo universitetui, atgaivinta „Botanikos sodo darbų“ leidyba; dalyvauta Pasaulinėje gėlininkystės parodoje „World Horticultural Exhibition Floriade 1992“, inicijuotos ir organizuotos ekspozicijos akliesiems ir silpnaregiams.
 A. R. Budriūnas oranžerijoje, 1990 m. |
 A. R. Budriūnas savo darbo Botanikos sode metais. |
Aktyvus ir iniciatyvus A. R. Budriūnas dalyvavo ir visuomeninėje veikloje: buvo Lietuvos gamtos apsaugos draugijos Kauno skyriaus pirmininkas, Gamtos apsaugos žymūnas, Lietuvos stalo teniso federacijos prezidiumo narys, Europos stalo teniso sąjungos Veteranų komiteto narys, Lietuvos stalo teniso veteranų tarybos pirmininkas, nacionalinės kategorijos stalo teniso teisėjas, Aleksoto bendruomenės centro tautinės muzikos ansamblio „Svirbė“ narys ir VDU Botanikos sodo Draugų klubo narys, nuo sodo niekada nenutolęs ir visuomet besidomintis jo gyvenimu bei naujienomis.
