VDU Botanikos sodas

07
liepos

Stebinančiais žiedais apsipylė tulpmedžiai

VDU botanikos sode didžiuliais, švelniai gelsvos spalvos tulpes primenančiais žiedais pasipuošė tulpmedžiai. Iš trijų sodo parke augančių tulpmedžių šiuo metu žydi du, išauginti iš sėklų, surinktų 1950 m. nuo Veliuonos parke augančio tulpmedžio.

„Gelsvažiedžiai tulpmedžiai laikomi vienais seniausių žiedinių augalų pasaulyje. Pagal fenologinius stebėjimus, tulpmedis paprastai žydi 3–4 savaites“,– pasakojo jaunesnioji mokslo darbuotoja, dendrologė dr. Asta Malakauskienė.

Pirmasis gelsvažiedį tulpmedį prieš pustrečio šimto metų aprašė švedų botanikas Karlas Linėjus. Kreidos periodu, prieš 145,5–65,5 mln. metų, ši gentis turėjo kelias rūšis ir buvo plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje bei Europoje. Gelsvažiedis tulpmedis yra Indianos, Kentukio, Tenesio valstijų simbolis. Amerikoje jis vadinamas amerikiniu tulpmedžiu, tulpine arba geltonąja tuopa. Augalas paplitęs Š. Amerikos rytinėje dalyje (nuo Masačusetso iki Floridos ir Misisipės), Apalačų kalnų miškuose. Tai – greitai augantis vasaržalis medis, užaugantis net iki 60 m aukščio. Jo gyvenimo trukmė gali siekti 400 metų. Mediena šviesiai geltona ar rusva, nekieta, neskali, puikiai tinka statyboms, faneros, popieriaus, muzikos instrumentų, kanojų gamybai. Gelsvažiedis tulpmedis auginamas ne tik šiauriniame pusrutulyje (šiauriausiai jis auginamas Norvegijoje), bet ir pietiniame pusrutulyje – Naujojoje Zelandijoje, Čilėje, Australijoje, Argentinoje, Pietų Afrikoje, Urugvajuje. Dar XVII amžiuje pirmieji Europoje gelsvažiedį tulpmedį pradėjo auginti anglai, vėliau prancūzai, austrai. Yra sukurta gelsvažiedžio tulpmedžio veislių, besiskiriančių lapų spalva, lajos forma: ‘Aureomarginatum’, ‘Compactum’, ‘Crispum’, ‘Fastigiatum’, ‘Integrifolium’, ‘Medio-pictum’, ‘Obtusilobum’.

Kitos aktualijos

2020 09 21
Kaštainis ir kaštonas – ne giminės
Paprastąjį kaštoną (Aesculus hippocastanum) pažįsta bene kiekvienas, tačiau jo sėklos dažnai maišomos su valgomojo kaštainio (Castanea sativa) vaisiais. Vieni jų yra valgomi ir maistingi, kiti tinka floristikoje bei gamina cheminį junginį, kuris švyti ultravioletinėje šviesoje. Apie šių augalų skirtumus, ...
Plačiau
2020 09 16
Įrodo praktiškai: apyniai Lietuvoje puikiai auga ir gali būti auginami alaus gamybai
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode įkurtame unikaliame apynyne vyko derliaus ėmimo ceremonija. Šia švietėjiška veikla siekiama ne tik parodyti, kaip apyniai auginami ir kuo skiriasi skirtingų veislių derlius, bet ir įrodyti, kad alaus gamybai nebūtina įsigyti apynių spurgų iš ...
Plačiau
2020 09 09
Itin dekoratyvus ir nepaprastai vertingas: paprastasis putinas
Kaune įsikūrusiam Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui šių metų ruduo – išskirtinis: paprastojo putino (Viburnum opulus L.) kolekcijoje šakos linksta nuo gausaus vaisių derliaus. Šie augalai ne tik puošia aplinką, bet ir yra labai vertingi: juose rasti dideli kiekiai ...
Plačiau
2020 09 03
Kvies į naują išskirtinę magistrantūros studijų programą „Biotechnologija ir farmacinė analizė“
VDU Botanikos sodo mokslininkai – vieni iš naujos 2020 m. rugsėjį Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete pradedamos vykdyti magistro studijų programos „Biotechnologija ir farmacinė analizė“ iniciatorių. „Vytauto didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo ...
Plačiau