VDU Kauno botanikos sode posėdžiavusi Nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija ne tik sprendė augalų rūšių išsaugojimo ir įtraukimo į genetinių išteklių sąrašą klausimus, bet ir susipažino su vertingiausiomis Botanikos sodo ekspozicijomis, kuriose taip pat saugomi ir į Augalų nacionalinius genetinius išteklius įtraukti augalai.

Nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija sprendžia genetinių išteklių atrinkimo, saugojimo, naudojimo ir atkūrimo klausimus. Ji sudaryta prie Aplinkos ministerijos, iš valstybės valdymo institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei valstybinių organizacijų atstovų, kurių darbas vienaip ar kitaip susijęs su augalų genetiniais ištekliais. Komisijos posėdžiuose teikiami pasiūlymai – saugotinų augalų sąrašai, augalų charakteristikos, pagrindžiant, kodėl reiktų išsaugoti tam tikrą rūšį, o diskusijų metu tariamasi  ir sprendžiama dėl siūlomų augalų įtraukimo į saugotinų sąrašą.  Štai pastarojo posėdžio metu buvo pristatyti linų ir grikių, taip pat miškinio pelėžirnio augalų sąrašai, kuriems siūloma suteikti nacionalinių genetinių išteklių statusą.

Po posėdžio komisijos dalyviai turėjo progą apžiūrėti VDU Kauno botanikos sode puoselėjamus į Augalų nacionalinius genetinius išteklius įtrauktus augalus. Iš viso įvairiose sodo kolekcijose yra apie 230 tokių augalų – nuo pomologijos kolekcijų sektoriaus (spanguolės, aktinidijos, šilauogės), vaistinių ir prieskoninių augalų sektoriaus, nacionalinės Humulus lupulus kolekcijos, iki dendrologijos ir gėlininkystės sektoriuose saugomų jurginų, bijūnų, vilkdalgių, didžiosios pocūgės.