VDU Botanikos sodas

03
rugsėjo

Sode aptiktos į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto karčiojo baravyko augavietės

Paskutinę rugpjūčio savaitę Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pridygo ne kiekvienam pažįstamų didžiulių baravykų. Pirmąją baravykų šeimyną netikėtai aptiko Botanikos sodo mokslo darbuotoja, dendrologė Asta Malakauskienė. Kaip paaiškėjo, radinys – tai itin retas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas kartusis baravykas (lot. Boletus radicans).

 

Patirties atpažinti šio baravyko rūšį turėdama nedaug, ji apsidžiaugė, galvodama, jog surado Lietuvoje retą gelsvakotį (lot. Boletus appendiculatus) arba Fechtnerio baravyką (lot. Boletus fechtneri). Rasto baravyko nuotraukų nusiuntė Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojui Jonui Kasparavičiui. Iš nuotraukų apibūdinti rūšį buvo sudėtinga, nes grybai buvo šiek tiek nebūdingos spalvos dėl nepalankių augimo sąlygų, o perpjovus kotus nesimatė kai kurioms rūšims būdingos rožinės tramos spalvos.

„Mane pačią suklaidino skonis. Pirmą kartą palaižiau baravyko kepurę ir nepajutau jokio kartumo, todėl iškart atmečiau karčiojo baravyko variantą“, –  pasakojo dendrologė. Nieko kito neliko, kaip nuvežti keletą subrendusių baravykų egzempliorių į Gamtos tyrimų centrą mikologams tikslesniam rūšies apibūdinimui. Atsakymas nudžiugino – VDU Botanikos sodo parke auga Lietuvos raudonosios knygos atstovas – kartusis baravykas (lot. Boletus radicans). Nuvežti karčiojo baravyko egzemplioriai iš VDU Botanikos sodo išrauti ne veltui – jie bus herbarizuoti ir liks ateities kartoms.

„Kol kas per savaitę suskaičiavau 42 įvairaus amžiaus šio baravyko vaisiakūnius. Jie auga grupėmis, yra keletas pavienių. Iš J. Karpavičiaus sužinojau, kad šio grybo vienas individas augina vaisiakūnius paprastai ne didesniame nei 10 x 10 metrų plote, o pagal rastų grybų vietas galima manyti, kad VDU botanikos sode kol kas vaisiakūnius veda 5 individai“, – pasakoja A. Malakauskienė.

Subrendę baravykai įspūdingo dydžio – kepurėlių diametras per 20 cm. Kadangi iš viršaus grybai nėra labai išvaizdūs, parko lankytojai, tikriausiai laikydami juos šungrybiais, jau keletą vaisiakūnių išspyrė ar sutrypė. Išspirdami saugomo baravyko vaisiakūnius gal labai didelės žalos jam ir nepadarytume, tačiau kodėl gi neleidus jiems užaugti iki įspūdingo dydžio, subręsti ir palikti pasigėrėti jais mėgstantiems grybauti ar besidomintiems grybais parko lankytojams, juolab, kad kol kas Lietuvoje užregistruota tik apie 30 karčiojo baravyko radaviečių, ir dauguma jų Plungės rajone, o Kaune iki šiol neregistruota nei viena radavietė.

Šie baravykai mėgsta augti parkuose, lapuočių miškuose, rečiau pušynuose (nemažai randama Vilniaus r. Antavilių girininkijos pušynuose), mėgsta augti po ąžuolais, skroblais, liepomis.

Botanikos sodas džiugina ne tik sukauptomis gausiomis ir turtingomis savaiminių bei introdukuotų augalų kolekcijomis, bet ir netikėtai pasirodančiomis retomis bei saugomomis grybų rūšimis.

Kitos aktualijos

2021 05 18
Paprastoji kiaulpienė – ne tik pavasarinės gamtos puošmena, bet ir maistas bei vaistas
      Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja   Ar žinojote, kad vienas paprastosios kiaulpienės (Taraxacum officinale F. H. Wigg) augalas subrandina iki 8 000 sėklų? ...
Plačiau
2021 05 17
Storieji ir senieji VDU Botanikos sodo parko gyventojai
Vienas didžiausių žaliųjų plotų Kauno mieste – VDU Botanikos sodo parkas turtingas gausia dendrologine kolekcija, kurioje auga per 60 šeimų priklausantys lapuočiai ir 6 šeimų spygliuočių atstovai. Nemaža dalis sumedėjusių augalų išauginti iš sėklų bei sodinukų, gautų iš Europos, ...
Plačiau
2021 05 11
Šiltą savaitę – gausiausias tulpių žydėjimas
Vos kelios vasariškos šilumos dienos – ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo tulpių ekspozicija sprogo žiedais: vienu metu įvairiausiomis spalvomis ir formomis pasipuošė kone visų grupių tulpės – o jų VDU Botanikos sode Kaune, 10 arų plote, eksponuojama ...
Plačiau
2021 05 06
Tradiciniame konferencijos seminare – įvairiapusis dėmesys vaistiniams augalams
Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – tarpusavyje susietų žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei gamtos apsaugos tyrimų rezultatų skelbimas, sudarant galimybę ...
Plačiau