VDU Botanikos sodas

03
rugsėjo

Sode aptiktos į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto karčiojo baravyko augavietės

Paskutinę rugpjūčio savaitę Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pridygo ne kiekvienam pažįstamų didžiulių baravykų. Pirmąją baravykų šeimyną netikėtai aptiko Botanikos sodo mokslo darbuotoja, dendrologė Asta Malakauskienė. Kaip paaiškėjo, radinys – tai itin retas, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas kartusis baravykas (lot. Boletus radicans).

 

Patirties atpažinti šio baravyko rūšį turėdama nedaug, ji apsidžiaugė, galvodama, jog surado Lietuvoje retą gelsvakotį (lot. Boletus appendiculatus) arba Fechtnerio baravyką (lot. Boletus fechtneri). Rasto baravyko nuotraukų nusiuntė Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojui Jonui Kasparavičiui. Iš nuotraukų apibūdinti rūšį buvo sudėtinga, nes grybai buvo šiek tiek nebūdingos spalvos dėl nepalankių augimo sąlygų, o perpjovus kotus nesimatė kai kurioms rūšims būdingos rožinės tramos spalvos.

„Mane pačią suklaidino skonis. Pirmą kartą palaižiau baravyko kepurę ir nepajutau jokio kartumo, todėl iškart atmečiau karčiojo baravyko variantą“, –  pasakojo dendrologė. Nieko kito neliko, kaip nuvežti keletą subrendusių baravykų egzempliorių į Gamtos tyrimų centrą mikologams tikslesniam rūšies apibūdinimui. Atsakymas nudžiugino – VDU Botanikos sodo parke auga Lietuvos raudonosios knygos atstovas – kartusis baravykas (lot. Boletus radicans). Nuvežti karčiojo baravyko egzemplioriai iš VDU Botanikos sodo išrauti ne veltui – jie bus herbarizuoti ir liks ateities kartoms.

„Kol kas per savaitę suskaičiavau 42 įvairaus amžiaus šio baravyko vaisiakūnius. Jie auga grupėmis, yra keletas pavienių. Iš J. Karpavičiaus sužinojau, kad šio grybo vienas individas augina vaisiakūnius paprastai ne didesniame nei 10 x 10 metrų plote, o pagal rastų grybų vietas galima manyti, kad VDU botanikos sode kol kas vaisiakūnius veda 5 individai“, – pasakoja A. Malakauskienė.

Subrendę baravykai įspūdingo dydžio – kepurėlių diametras per 20 cm. Kadangi iš viršaus grybai nėra labai išvaizdūs, parko lankytojai, tikriausiai laikydami juos šungrybiais, jau keletą vaisiakūnių išspyrė ar sutrypė. Išspirdami saugomo baravyko vaisiakūnius gal labai didelės žalos jam ir nepadarytume, tačiau kodėl gi neleidus jiems užaugti iki įspūdingo dydžio, subręsti ir palikti pasigėrėti jais mėgstantiems grybauti ar besidomintiems grybais parko lankytojams, juolab, kad kol kas Lietuvoje užregistruota tik apie 30 karčiojo baravyko radaviečių, ir dauguma jų Plungės rajone, o Kaune iki šiol neregistruota nei viena radavietė.

Šie baravykai mėgsta augti parkuose, lapuočių miškuose, rečiau pušynuose (nemažai randama Vilniaus r. Antavilių girininkijos pušynuose), mėgsta augti po ąžuolais, skroblais, liepomis.

Botanikos sodas džiugina ne tik sukauptomis gausiomis ir turtingomis savaiminių bei introdukuotų augalų kolekcijomis, bet ir netikėtai pasirodančiomis retomis bei saugomomis grybų rūšimis.

Kitos aktualijos

2021 02 18
Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė ...
Plačiau
2021 02 17
Gamtos trapumą įkūnijo sniego orangutanai VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode „apsigyveno“ beveik dviejų metrų aukščio orangutanė mama Eglė, švelniai glaudžianti prie savęs mažylį Ąžuolą: tokią sniego skulptūrą sukūrė Lietuvoje gyvenantis belgų skulptorius René Maria N. Maes. Idėjos iniciatoriai – profesorės Birutės Galdikas fondo ...
Plačiau
2021 02 17
Botanikos sodas karantino metu: nuo eksperimentų transliacijų iki virtualių ekskursijų
Nors dėl karantino apribojimų į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą lankytojai patekti negali, ieškoma naujų ir inovatyvių informacijos sklaidos būdų jiems pasiekti bei palaikyti abipusį ryšį ir bendrystę. Karantinas koreguoja, bet nesustabdo Botanikos sodo darbo: pasitelkiamos informacinės technologijos, nuotolinio ...
Plačiau
2021 02 15
Kviečia dalyvauti 27-oji tarptautinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2021“
Dalyvius registruotis kviečia jau 27 kartą organizuojama kasmetinė tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“. Konferencijos metu seminaru „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“  bus paminėtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinės, pedagoginės, ...
Plačiau