VDU botanikos sode įkurtame didžiausiame ir gausiausiame Lietuvos rožyne kvapnius žiedus ima skleisti senovinės rožės. Prabangių žiedų savininkės išskiria ne tik savo istorija, žiedų, lapų forma, bet ir kvapu. „Šį metą galima vadinti vienu gražiausių. Senovinių rožių kvapas – nepakartojamas: vienų saldus, kitų – šiek tiek su vaisių pokvapiu, dar kitų tiesiog primena kažką nuostabaus iš vaikystės“, – pasakojo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Dovilė Rylienė.
Nuo Vergilijaus aprašytų rožių iki keistų mažalapių
VDU botanikos sodo rožyne žiedus skleidžia išskirtinė margoji Rosa gallica‚ ‘Versicolor’ rožė, populiariausia damaskinė baltoji rožė ‘Mme Hardy’ (Hardy, Prancūzija, 1832 m.), ypač sena rožė ‘Quatre Saisons’, kuri, manoma, yra 50 m. pr. Kr. Vergilijus aprašyta garsioji ‘Pompėjos rožė’. Kolekcijoje lankytojai išvys ir nuo XVII a. žinomą keistą senovinę rožę ‘Rose de Meaux’, kuri iš visų išsiskiria mažais žiedais, mažais lapais ir nedideliu krūmu. Iš viso rožyno kolekcijoje yra 227 senovinių rožių veislės.
Visame VDU botanikos sodo rožyne rožių deriniai su kitais augalais yra išgražėję ir išdidėję. Kontrastams pabrėžti ar naujų štrichų įvesti rožyne auga šilokai ‘Purple Emperor’, klasikinės senovinių rožių palydovės rusmenės ‘Apricot Delight’, įvairių rūšių katilėliai ir dar daugybė kitų rožių „kompanjonų“. Ne tik levandos ar buksmedžiai gali augti šalia rožių! Žydi mėlynos šalavijų Salvia ‘Blauhugel’ bei juozažolės Hyssopus officinalis ssp. arristatus juostos.
Vis dar vykdo atnaujinimo darbus
VDU botanikos sode rožių introdukcijos darbai pradėti 1925 m. Iš pradžių jos buvo auginamos medelyne, o vėliau pasodintos botanikos sodo centre įruoštoje ekspozicijoje. 1935 m. botanikos sode jau augo 179 pavadinimų rožės. Rožės buvo atvežtos iš Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos. Karo metu rožynas sunyko ir beveik visos rožės žuvo. Sunkiais pokario metais vyr. m. d. (Ona Skeivienė parengė naują rožyno planą ir per trumpą laiką jį įgyvendino. Jau 1957 m. rožynas buvo atkurtas, pasodinta 300 rožių veislių.
1975 m. rekonstruojant botanikos sodo centrinę dalį, architektė D. Juchnevičiūtė sukūrė naują rožyno projektą. Šis, trečiasis botanikos sodo istorijoje rožynas, biologijos mokslų daktarės A. Boguševičiūtės pradėtas sodinti 1977 m. Pirmaisiais ir antraisiais metais buvo pasodintos arbatinės-hibridinės ir floribundinės rožės, o 1980–1981 m. – poliantinės ir miniatiūrinės.
Nuo 2014 m. rožyne vyksta atnaujinimo darbai: įrengti nauji rožyno takai, didinama rožių kolekcija. „Atnaujinant rožyno kolekciją, siekiama didinti eksponatų įvairovę – surinkti kuo įvairesnių selekcinių linijų hibridų ir grupių atstovų, kurie gali augti mūsų klimato sąlygomis. Prioritetas skiriamas vertingoms istorinėms rožių veislėms. Istorines rožes į antrą planą nustūmė modernūs komerciniai nuolat reklamuojami kultivarai, todėl botanikos sodas yra puiki vieta šioms rožėms“, – sako D. Rylienė.
VDU botanikos sode skiriamas didelis dėmesys Lietuvos tradicinėms rožių veislėms identifikuoti bei išsaugoti. Tai – nuo XVI a. iki XX a. pradžios augintos rožės, kurios išliko dėl didelio atsparumo ir prisitaikymo prie mūsų klimato sąlygų. Anot D. Rylienės, puoselėjant šias rožes, bus išsaugota vertinga genetinė įvairovė.
Šiuo metu VDU botanikos sodo rožyno kolekcijoje yra daugiau nei 1 000 veislių, rožynas užima apie 0,7 ha plotą.
