VDU Botanikos sodas

14
gegužės

Skelbiame rododendrų žydėjimo savaitę!

Beveik pusę amžiaus kurtoje, per 80 veislių demonstruojančioje Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo rododendrų ekspozicijoje – pats žydėjimas. Itin ryškių spalvų margumyne puikuojasi ir lankytojų žvilgsnius traukia iš viso pasaulio surinkta turtinga šių „rožės medžiais“ pavadintų krūmų ir medelių kolekcija.

Rododendrai – gausiausia erikinių (Ericaceae) šeimos gentis, jų priskaičiuojama apie 10-12 tūkstančių veislių. Išvertus iš graikų kalbos, augalo pavadinimas reiškia „rožės medį“. Itin dekoratyvūs, vaizdingais žiedais žydintys rododendrai Europos soduose auginami jau daugiau kaip 300 metų, o svarbiausieji, nuo seno veikiantys rododendrų kultyvavimo centrai Europoje įsikūrę Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.

Beje, Lietuvoje paplitusi vienintelė vietinė rododendrų rūšis – pelkinis gailis. Taip, taip: šalies aukštapelkėse augantis ir svaiginančio kvapo baltais žiedais žydintis gailis dabar priskiriamas rododendro genčiai!

Šie visžaliai arba vasaržaliai, pusiau visžaliai krūmai ar medeliai gali būti įvairaus dydžio, formų: VDU Botanikos sode auga nuo 15 cm iki 3 m aukščio rododendrai, nuo 2 cm iki 20 cm siekiančiais lapais. Žiedai būna beveik visų žinomų spalvų, kai kurie, pavyzdžiui, geltonžiedžio rododendro (Rh. luteum), labai kvapnūs.

VDU Botanikos sode rododendrų introdukcija vyksta nuo pat įsikūrimo metų: dar 1927 m. sodo sėklų kataloge pirmą kartą pateikiamos amerikinio rododendro (Rhododendron catawbiense Mixch.) sėklos. Dabartinė, beveik pusę amžiaus siekianti kolekcija, puikuojasi rododendrais, savaime paplitusios Europoje, Š. Amerikoje, Azijoje (Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje). Kaune sėkmingai auginamų rododendrų sėklos ir sodinukai buvo gauti iš kelių dešimčių pasaulio šalių: nuo Vokietijos, Šveicarijos, iki JAV ir Japonijos.

Parke eksponuojama per 50 rododendrų rūšių ir apie 80 veislių. Seniausi kolekcijos rododendrai − atlantinis (Rh. atlanticum) − 1972 m., geltonžiedis (Rh. luteum Sweet) – 1974 m., vakarinis (Rh. occidentale ((Torr. & Gray) A. Gray). Kolekcijoje auginama ir nykstančių rūšių, pvz., Rh. makinoi. Praeito šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje kolekcija papildyta apie porą dešimčių veislių: iš Latvijos parsivežtos R. Kondrotovičiaus sukurtos veislės − R. ‘Spriditis‘, R. ‘Uldis‘, R. ‘Lita.

Pasak VDU Botanikos sodo dendrologės, vyresn. specialistės Jolantos Šabūnaitės, rododendrai mėgsta rūgščią ir drėgną dirvą, saulėtas ar pusiau pavėsingas vietas, daug drėgmės. Kai kurias rūšis, veisles žiemai reikia mulčiuoti, dengti. Genėti arba visai nereikia, arba labai retai (pvz., žeminant ar šalinant sausas, praeiti trukdančias šakas). Tręšiami pavasarį. Sodinami į bent per 1-2 delnus didesnę nei šaknų gumulas duobę.

Kitos aktualijos

2021 02 18
Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė ...
Plačiau
2021 02 17
Gamtos trapumą įkūnijo sniego orangutanai VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode „apsigyveno“ beveik dviejų metrų aukščio orangutanė mama Eglė, švelniai glaudžianti prie savęs mažylį Ąžuolą: tokią sniego skulptūrą sukūrė Lietuvoje gyvenantis belgų skulptorius René Maria N. Maes. Idėjos iniciatoriai – profesorės Birutės Galdikas fondo ...
Plačiau
2021 02 17
Botanikos sodas karantino metu: nuo eksperimentų transliacijų iki virtualių ekskursijų
Nors dėl karantino apribojimų į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą lankytojai patekti negali, ieškoma naujų ir inovatyvių informacijos sklaidos būdų jiems pasiekti bei palaikyti abipusį ryšį ir bendrystę. Karantinas koreguoja, bet nesustabdo Botanikos sodo darbo: pasitelkiamos informacinės technologijos, nuotolinio ...
Plačiau
2021 02 15
Kviečia dalyvauti 27-oji tarptautinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2021“
Dalyvius registruotis kviečia jau 27 kartą organizuojama kasmetinė tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“. Konferencijos metu seminaru „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“  bus paminėtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinės, pedagoginės, ...
Plačiau