Kokie obuoliai skaniausi airiams, o kokie – rumunams? Kokias slyvas nuo seno augino estai ir už ką latviškus kaulavaisius taip mėgsta Skandinavijos šalys? Atsakymai į šiuos ir daugybę kitų klausimų auginami Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune: čia kuriamoje geografinėje ekspozicijoje stiepiasi konkrečioms šalims ir regionams būdingi vaismedžiai. Šį pavasarį kolekciją papildė naujokai – 7 senosios airiškos obelų veislės.
„Jau daug dešimtmečių Vakarų Europoje ne tik mada, bet ir pasididžiavimo reikalas namuose auginti senąsias vaismedžių veisles. Jei, sakykime, vokiškos, prancūziškos, olandiškos ar net lenkiškos veislės yra plačiai žinomos kontinentinėje Europoje, tai kiek kitaip yra su britų salomis: angliškų veislių auginame Europoje daug, bet štai senosios
airių veislės mažai žinomos,“ – pasakoja VDU Botanikos sodo Kaune Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.
Šį pavasarį būtent airiškos veislės papildė Botanikos sodo vaismedžių kolekciją: čia, edukacinio sodo ekspozicijoje, siekiama parodyti vaismedžių geografiją, atrenkant ir susodinant konkrečioms šalims ir regionams būdingus vaismedžius.
Ar žinojote, kokie obuoliai skanūs airiams, o kokie – bulgarams ir rumunams arba ispanams? Kokias slyvas nuo seno augino kartvelai (gruzinai), o kokias – estai? Atsakymai į šiuos ir daugybę kitų smalsumą žadinančių klausimų auga edukaciniame sode.
„Pati edukacinio sodo mintis kilo nuo idėjos kurti Baltijos šalių vaismedžių kolekciją. Jau tuomet buvo matyti, kad menkai ką žinome, pavyzdžiui, apie estiškus vaismedžius – o jų įvairovė didelė ir tikrai yra ką pažinti. Keletas estiškų veislių yra gan populiarios ir Lietuvos soduose, pavyzdžiui, obelys ‘Tellissaare’, ‘Suislepp’, ‘Tallinna Pirnõun’ (Lietuvoje vadinamas ‘Ravelio Kriaušiniu’). Jie išvedę daugybę kaulavaisių, pavyzdžiui, Lietuvoje neretai auginamos slyvos ‘Ave’, ‘Julius’, ‘Kadri’. Estiškos obelys ir kiti vaismedžiai populiarūs Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje. Taip ir pas mus, Botanikos sodo edukaciniame sode, atsirado nemaža kolekcija estiškų vaismedžių, pirmiausia senoviškų. Turime nemažai ir latviškų obuolių, slyvų, abrikosų, persikų – latviški vaismedžiai taip pat dažnai auginami Skandinavijoje“, – pasakoja dr. A. Balsevičius.
Vaismedžių sodui plečiantis, plėtėsi ir jo geografija: šiuo metu VDU Botanikos sode auginama ir to regiono ypatingas veisles atspindi vaismedžiai iš Švedijos, Suomijos, Danijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Čekijos, Slovakijos, Bulgarijos, Rumunijos, Ispanijos, Italijos, Sakartvelo. O nuo šio pavasario – ir iš Airijos.
 Naujokės iš Airijos. |
Iš viso Botanikos sodą pasiekė 7 senosios airiškos veislės, kai kurios – gan spalvingais vardais, pavyzdžiui, ‘Bloody Butcher’ („kruvinasis mėsininkas“) arba ‘Lady Finger of Offaly’ („damos piršteliai iš Ofalio“). Jas įsigyti, pasak Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovo, nebuvo taip paprasta: nors pastaruoju metu airių medelynai entuziastingai dirba, išsaugodami ir daugindami senąsias vietos obelų veisles, tačiau paklausa gerokai viršija pasiūlą, parduodami kiekiai vis dar nėra dideli, tad suspėti jų įsigyti būna iššūkis. „Apie airiškas veisles Lietuvoje menkai težinome, jų niekas neaugina, o iš tiesų airių sodininkystė – labai išvystyta, ten gilios tradicijos. Jų veislės – endeminės, niekur neiškeliavusios iš Airijos, auginamos regionuose,“ – pasakoja dr. A. Balsevičius. Dar įdomu tai, kad įvairiuose regionuose kultūriškai skiriasi obuolių skirstymas. Lietuvoje sakome: vasariniai, rudeniniai, žieminiai obuoliai. O anglai, prancūzai – ir tie patys airiai – sako: yra valgomieji obuoliai, kepamieji obuoliai ir yra sidro obuoliai. Taip pristatomi ir naujokai iš Airijos: veislė ‘Ballyfatten’ apibūdinama kaip tobulas kepamasis obuolys, be kurio neįsivaizduojamas tikrasis airiškas obuolių pyragas, ‘Kilkenny Pearmain’ – ypač saldus valgomasis obuolys, o veislių ‘Green Chisel’ ir ‘Lough Tree of Wexford’ obuolius už jų ypatingą skonį airiai vadina desertiniais valgomaisiais. |
