Į Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodą susirinkusi Lietuvos gėlių selekcininkų draugija posėdį pradėjo ypatingu paminėjimu: šiltai pasveikintas ir pagerbtas šiemet 80 metų jubiliejų švenčiantis draugijos garbės narys, gėlių selekcininkas Jonas Auksuolis Liutkevičius.
Daugiau kaip tris dešimtmečius gėlėms paskyręs kalvarijietis J. A. Liutkevičius dirbo su įvairiomis rūšimis – nuo vilkdalgių, tulpių, iki bijūnų, jurginų ir lelijų, o sukurtų veislių, kaip pats sako, aibės – sunku ir suskaičiuoti. Pavyzdžiui, vien J. A. Liutkevičiaus išvestų jurginų VDU Kauno botanikos sode auginama 21 veislė.
Apie tai, kuo šiuo metu dega selekcininko širdis, apie įkvėpimą ir meilę gėlėms – trumpas pokalbis su jubiliatu.
Kada „užsikrėtėte“ meile gėlėms?
Jau 36 metus esu gėlių selekcininkų draugijos narys ir aktyviai užsiimu gėlių selekcija. Sakyčiau, kad mano meilė gėlėms prasidėjo dar vaikystėje: gėles augino mano mama, ir jau tada taip jomis užsikrėčiau, kad nebegaliu „atsikrėsti“ iki šiol. Kasmet švęsdamas gimtadienį juokiuosi, kad dar negaliu numirti, nes pasėjau naujų sėklų ir privalau pamatyti, kokie žiedai iš jų išaugs.
Kokioms gėlėms didžiausią dėmesį skyrėte savo selekcinėje veikloje?
Pirmiausia buvo vilkdalgiai, paskui – jurginai, tuomet lelijos – vamzdinės, azijinės, o šiuo metu esu pametęs galvą dėl viendienių. Viendienės lengvai kryžminasi, būna įvairaus aukščio ir pasižymi ypač dailių spalvų žiedais. Todėl ir vadinamos liaudyje „vienadienėmis lelijomis“, kad žiedas žydi tik vieną dieną, tačiau žiedais aplipęs krūmas be perstojo gali žydėti tris mėnesius. Šias gėles lengva prižiūrėti ir auginti – štai kodėl jos populiarios ir mylimos Lietuvoje.
Šiuo metu esu pasėjęs viendienių sėklas, laukiu rezultato. Ne prekybai aš jas veisiu, o Lietuvai: noriu sukurti tokias gėles, kurios puoštų kraštą ir garsintų Lietuvos vardą.
Kiek esate sukūręs įvairių gėlių veislių?
Skaičiais įvardinti nelabai galiu. Aibes. Šiuo metu visgi labiausiai širdį džiugina viendienės, iš kurių viena man mieliausių ir labiausiai patinkančių – „Laumės juosta“, savo grožiu primenanti spindinčią vaivorykštę. Apskritai parinkdamas naujai veislei vardą, stengiuosi įžvelgti, į ką ji panaši. Kita vertus, nemažai veislių esu pavadinęs tautiniais, istoriniais lietuviškais vardais. Save vadinu „antitarybiniu“ ir patriotiniai motyvai man labai artimi: gėlių veislėms esu davęs partizanų vardus (pvz. „Ramanauskas Vanagas“), istorinius vardus („Pilėnai“, „Šventaragis“, „LKD Vytenis“). Aš nesuprantu, kam vadinti lietuviškas veisles rusiškais, angliškais vardais, kai turime tokią gražią kalbą.
Ko palinkėtumėte jauniems žmonėms, kurie ateina į gėlių selekciją ir nori dirbti šitą darbą?
Mano palinkėjimas: kuo daugiau įdėti darbo, nesigailėti nei laiko, nei jėgų ir puoselėti gėlių selekciją, kad Lietuva švytėtų gražiausiais gėlių žiedais.
