Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode viešėjo ir savo vardo ąžuolų giraitę aplankė garsi gamtosaugininkė ir antropologė, viena iškiliausių lietuvių kilmės mokslininkių prof. Birutė Galdikas.

„Kai atvykstu į Lietuvą, visada stengiuosi aplankyti šią giraitę. Įdomu matyti, kaip ąžuolai auga. Be to, ir VDU botanikos sodas keičiasi – kiekvieną kartą matau naujovių“, – sakė prof. B. Galdikas. Apžiūrėjusi gamtos paveldo sąraše esančių ąžuolų palikuonių giraitę, savo globojamą garsiojo Stelmužės ąžuolo palikuonį, mokslininkė susipažino su VDU botanikos parko kolekcijomis, apsilankė rožyne ir oranžerijoje, Aukštosios Fredos dvaro rūmuose.

Anot viešnios, įdomu į VDU botanikos sodą atvykti skirtingu metų laiku. „Taip dažniausia ir pavyksta. Džiaugiuosi, kad šį kartą pamačiau Jūsų rožyną. Jis – labai gražus. Pernai mano vizito metu rožės dar nežydėjo“, – sakė prof. B. Galdikas. Ypatingo viešnios dėmesio sulaukė rožių veislė ‘Chippendale’, sudomino ir dendrologinėje kolekcijoje pirmuosius žiedus skleidžiantis tulpmedis. Kartu su prof. B. Galdikas VDU botanikos sodo eksponatus apžiūrėjo ir mokslininkės sūnus Fredas bei praktikantė Nadia, apie vykdomus mokslinius tyrimus svečiams pasakojo VDU profesorė Vida Mildažienė.

Prof. Birutės Galdikas vardu pavadinta giraitė skaičiuoja šeštus metus. Joje susodintų ąžuoliukų pirmtakai yra ąžuolai, dar menantys pagonybės laikus – Šventybrasčio (Kėdainių r.), Šaravų (Kėdainių r.), Glitiškių (Vilniaus r.), Gojaus (Vilniaus r.), Mingėlų (Plungės r.), Stelmužės (Zarasų r.) ąžuolai. Šiuos ąžuoliukus, kurie yra daugelio gamtos paminklais paskelbtų šimtamečių ąžuolų genetiniai klonai, išaugino Kėdainių urėdijos girininkas Juozas Girinas, įskiepijęs šių medžių šakelėmis paprastojo ąžuolo poskiepius.