Šalia didžiausios šalies oranžerijos prasidėjo statybos darbai: per šią žiemą čia bus įrengtas vadinamasis šaltas šiltnamis – nešildoma, bet nuo lietuviškos žiemos žvarbos šiltamėgius augalus apsauganti patalpa, kurioje bus įkurdinta mūsų šalyje menkai pažįstamų subtropinių rožių kolekcija. Augalai čia turėtų būti pradėti sodinti netrukus.
„Galima sakyti, kad tokiu būdu mes apgausime rožes ir jų gyvenamą aplinką iš 6 klimato zonos paversime į 8-9. Be to, čia augančios rožės turėtų ir anksčiau pradėti žydėti – apie gegužės pradžią – vidurį. Žinoma, dar ne šiemet: teks luktelėti, kol iš Italijos, Prancūzijos ir kitų kraštų atkeliavę augalai sustiprės ir suvešės“, – pasakoja idėjos sumanytojas, Ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius. Pasak jo, lankytojai čia galės išvysti ne tik mūsų krašte retų subtropinių rožių, tokių kaip arbatinių rožių pramotė Rosa gigantea, bet ir indiškų rožių veislių.
Šaltieji šiltnamiai buvo gan populiarūs Europos rūmuose, būta jų ir Lietuvos dvaruose – pavyzdžiui, etnobotanikė Gražina Žumbakienė yra rašiusi apie tokiu būdu Platelių dvare kvepalų gamybai augintas rožes.
„Lietuvoje subtropinėms rožėms yra per šalta, o auginamos vazonuose jos dažniausiai nežydi. Tiesa, savo kolekcijoje turime vieną kitą veislę – tačiau jos ne tik smarkiai apšąla, vėlai atsprogsta iš požeminės dalies, bet ir išskleidžia vos kelis menkus žiedus, iš kurių neįmanoma pajusti tikro šių augalų įspūdingumo ir aromato.
| Šiemet pirmoji pražydusi rožė VDU Botanikos sode taip pat žiemojo nešildomame šiltnamyje: Rosa banksiae ‘Lutea’. (Nuotraukos autorius K. Obelevičius.) |
 Rosa banksiae ‘Lutea’ |
Štai kad ir rožė ‘Souvenir de la Malmaison’, 19 a. buvusi prancūzų pasididžiavimas, auginta šalia įėjimų į dvarą, kad atvykėlius žavėtų savo aromatu. Net Prancūzijoje šias rožes žiedams augindavo šiltnamiuose: mat žiedai yra tiek masyvūs, kad jos nepakenčia lietaus ir jo gavusios supūva neprasiskleidusios. Beje, šią rožę Kaune irgi turime, tačiau augdama lauke, ji per vasarą vos ne vos pasiekia metro aukštį, kai tinkamomis sąlygomis šių rožių kerai gali stiebtis net iki 4-5 metrų!“ – pasakoja didžiausią Lietuvos rožyną kuruojantis A. Balsevičius. Pasak jo, naujoje kolekcijoje bus eksponuojamos į Kauną jau atvykusios ir persodinimo laukiančios populiariausios 19 a. arbatinės rožės.
