VDU Botanikos sodas

22
birželio

Puošniausias birželio medis: apie gelsvažiedį tulpmedį

Jei reikėtų išrinkti puošniausią birželio mėnesio medį VDU Botanikos sode Kaune, juo neabejotinai ir be konkurencijos taptų gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera) – medis, kurio žiedų pamatyti kasmet atvyksta šimtai lankytojų iš visos Lietuvos. Šiemet tulpmedžiai Botanikos sode gausiais delno dydžio žiedais pradžiugino įprastu metu, birželio viduryje, ir turėtų žydėti iki liepos pradžios.

Ta proga dalijamės aštuonetu faktų apie gelsvažiedžius tulpmedžius – VDU Botanikos sode ir pasaulyje.

 

1.  Puikiai auga Lietuvoje

Gelsvažiedis tulpmedis priskiriamas 4 atsparumo zonai  (taigi, ištveria iki -34,4 °C šaltį). Todėl Lietuvos klimatas šiems medžiams yra tinkamas, tiesa, didelis šaltis gali būti pavojingas jauniems augalams.

2.  Žydi apie tris savaites

Savo nuostabiais žiedais tulpmedis džiugina gan ilgai: kaip rodo mūsų sode atliekami fenologiniai stebėjimai, žydėjimas trunka iki mėnesio, kartais kiek trumpiau, 3 savaites, arba ilgiau, net iki  1,5 mėnesio. Žiedų gausa taip pat kasmet išlieka panaši, tiesa, labai kuklus žydėjimas sode buvo fiksuotas 1986 metais. Įprastai medis apsipila šimtais 5-6 cm dydžio žiedų, savo forma primenančių tulpės žiedą.

3.  Vieni seniausių žiedinių augalų pasaulyje

Gelsvažiedį tulpmedį pirmą kartą aprašė ir lotynišką vardą jam suteikė švedų mokslininkas, botanikos tėvu vadinamas Karlas Linėjus. Tai vieni seniausių žiedinių augalų pasaulyje. Kreidos periodu, prieš 145,5–65,5 mln. m.,  ši gentis turėjo kelias rūšis ir buvo plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje bei Europoje. Jo liekanų rasta ir Terciaro, prieš 65–1,8 mln. m., nuogulose.

4.  Nacionalinių genetinių išteklių sąraše

Botanikos sode augantys tulpmedžiai nuo 2013 m. yra įtraukti į medžių nacionalinių genetinių išteklių sąrašą. Tame pačiame sąraše yra VU Botanikos sodo, Veliuonos parko, Degaičių dvaro parko bei prof. T. Ivanausko arboretume „Obelynė“ augantys gelsvažiedžiai tulpmedžiai.

5.  Atkeliavę iš Veliuonos

VDU Botanikos sodo tulpmedžiai išauginti iš sėklų, gautų 1950 metais iš Veliuonos parke augančių dviejų tulpmedžių. Tiesa, kurio (o gal abiejų) tai palikuonys – nėra žinoma. Užtat Botanikos sodo medelyne tulpmedžių gerbėjai gali įsigyti būtent iš šių medžių sėklų išaugintų sėjinukų.

6.  Žydi 15-20 metų sulaukę medžiai

Besižavintiems tulpmedžiais ir norintiems juos auginti reikėtų nepamiršti, kad tai yra didelis ir vešlus medis, o žydėti paprastai pradeda tik sulaukęs 15-20 metų. Augalas labiau mėgsta saulėtą vietą, purų derlingą priemolio ar priesmėlio dirvožemį. Užauga iki 30 (40-60) m aukščio ir gyvena apie 400-500 metų.

 

7.  Nuo Norvegijos iki Naujosios Zelandijos

Gelsvažiedis tulpmedis auginamas ne tik šiauriniame pusrutulyje (šiauriausiai – Norvegijoje), bet ir pietiniame pusrutulyje – Naujojoje Zelandijoje, Čilėje, Australijoje, Argentinoje, Pietų Afrikoje, Urugvajuje. Pirmieji Europoje gelsvažiedį tulpmedį pradėjo auginti anglai, dar XVII amžiuje, vėliau prancūzai, austrai.

8.  Ieškantiems išskirtinumo – sukurtos ir veislės

Yra sukurta ir gelsvažiedžio tulpmedžio veislių, besiskiriančių lapų spalva, lajos forma: ‘Aureomarginatum’ (margais lapais), ‘Ardis’ (mažesnis, smulkesniais lapais), ‘Leucanthum’ (beveik baltais žiedais), ‘Snow Bird’ (kremiškai baltais lapų kraštais) ir t. t.

Kitos aktualijos

2021 07 30
Kolegos svečiavosi Pomologijos mokslo sektoriuje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektorius liepos 26 d. sulaukė svečių: į susitikimą atvykę Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto, VDU Žemės ūkio akademijos, VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai susipažino ...
Plačiau
2021 07 29
Pirmą kartą sulaukta iš sėklų išauginto reto medžio žiedų
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo gausiažiedė svambuolė (Koelreuteria paniculata): savaime Rytų Azijoje, Kinijoje, Korėjoje augantis medis Botanikos sode išaugintas iš 2011 m. gautų sėklų. Vasaržalis medelis gausiažiedė svambuolė į Europos sodus kaip rūšis buvo introdukuota 18 a., ...
Plačiau
2021 07 22
Vaistažolininkystės plėtra Lietuvoje
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos nurodymus atkreiptas dėmesys į Europos Sąjungos valstybių vyriausybių ir atsakingų mokslo institucijų bendradarbiavimo svarbą gerinant visuomenės sveikatą, vykdant kompleksinę projektinę, mokslinę ir studijų veiklą vaistažolininkystės srityje  Lietuvoje. 1924 m. profesoriaus Kazimiero Grybausko įkurtame Vytauto Didžiojo ...
Plačiau
2021 07 20
Sodas pasipuošė vasaros gėlynų šeimininkių – viendienių žiedais
Iš kuklių ir neišvaizdžių laukinių augalų selekcininkai sukūrė tūkstančius jų veislių – ir kasmet sukuria šimtus naujų. Būdamos vienos nereikliausių, vasaros viduryje jos tampa ir vienomis puošniausių gėlynų žiedų. Ir, savo turtingoje spalvų paletėje turėdamos pačius įvairiausius atspalvius, vis ...
Plačiau