VDU Botanikos sodas

19
kovo, 2019

Pirmą kartą „pražydo“ itin retas medis – tikroji metasekvoja

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo tikroji metasekvoja savo 60 metų jubiliejų pasitinka pirmą kartą pasipuošdama žiedadulkes skleidžiančiais vyriškais strobilais.

„VDU Botanikos sodas gali didžiuotis seniausiomis ir didžiausiomis Lietuvoje augančiomis tikrosiomis metasekvojomis. Jos išaugintos iš sėjinukų, kuriuos žymus miškininkas ir dendrologas L. Čibiras 1959 m. parvežė į Lietuvą iš Sočio dendrariumo“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė. Anot mokslininkės, tikrosios metasekvojos „žydėjimą“ galima vadinti sensacinga naujiena: iki šiol per visą Botanikos sodo istoriją į Lietuvos nacionalinius genetinius išteklius įtrauktas augalas dar nebuvo pasiruošęs daugintis.

„Labai sunku patikėti, kad taip įvyko. Trylika metų tris kartus per savaitę medį stebiu, ir štai taip netikėtai jis ėmė „žydėti“! Kiekvienas augalas daugintis pradeda sulaukęs tam tikro amžiaus. Matyt, tikrajai metasekvojai mūsų sąlygomis toks laikas jau atėjo. Šiuo metu yra sukrauti vyriški strobilai (mikro), laukiame – gal bus ir moteriškųjų (makro). Tuomet tikėtina, kad sulauksime ir kankorėžių“, – sakė metasekvojos „žydėjimą“ užfiksavusi VDU Botanikos sodo dendrologė Jolanta Šabūnaitė.

Tikroji metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides Hu et W. C. Cheng) – kiparisinių šeimos, Sequoioideae pošeimio, vienintelė tebegyvuojanti iš metasekvojų genties medžių rūšis. Tai – reliktinė, natūraliose augavietėse labai reta rūšis. Ji žemėje gyvena daugiau kaip 50 milijonų metų (pagal rastas Mezozojaus geologinės eros fosilijas). Pirmą kartą metasekvojų gentį aprašė japonų paleobotanikas Shigeru Miki 1941 metais. Buvo manyta, kad metasekvojos išnykę, kol 1943 m. kinų miškininkas Zhan Wang’o surado nedidelį neatpažintą augalą kalnuotame regione Hubėjaus provincijoje. 1948 m. jį kaip identifikuotą ir augančią gyvą Metasequoia glyptostroboides rūšį apibūdino kinų botanikai Wan Chun Cheng ir Hu Xiansu. Tikrosios metasekvojos natūralus savaiminio paplitimo arealas yra vidurio Kinijoje Sičuano ir Hubėjaus provincijos. Natūralioje buveinėje užauga 30–40 metrų (kartais siekia 50 m) aukščio, tačiau Lietuvoje 50 metų medžiai siekia 11 metrų aukštį. Tai – spyglius metantis, vienanamis ir greitai augantis augalas. Spygliai minkšti, sodriai žalios spalvos spalvos, rudenį nusispalvina auksiniu-bronziniu atspalviu, o prieš žiemą nukrenta.

VDU Botanikos sode auga trys metasekvojos.

 

Kitos aktualijos

2024 09 07
Europos paveldo dienose – apie vaistažolininkystės tradicijas ir naująjį Europos Tarybos kultūros kelią
VDU Botanikos sode rugsėjo 6 d. vyko atvirų durų diena „Nuo vaistažolininkystės tradicijos iki Europos Tarybos kultūros kelio“, skirta mūsų sodo Vaistinių augalų skyriaus 100 metų veiklos jubiliejui paminėti.
Plačiau
2024 09 02
Tarptautinėje jurginų parodoje–konkurse pagrindinį prizą pelnė estiška veislė
Parodos metu buvo organizuotas ir Lietuvos, Estijos bei Sakartvelo selekcininkų sukurtų veislių konkursas. Sudaryta komisija iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių mokslininkų, selekcininkų ir kolekcininkų išrinko penkias veisles, kurių autoriams įteikti prizai ir diplomai.
Plačiau
2024 09 01
Atidaryta unikali ir vienintelė Baltijos šalyse lietuviškų, latviškų ir estiškų veislių dekoratyvinių augalų ekspozicija
Paskutinį vasaros penktadienį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune mokslininkai, selekcininkai ir kolekcininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos buvo pakviesti į Baltijos sodo atidarymą. Šioje unikalioje botaninėje ekspozicijoje auginami tik lietuviškų, latviškų ir estiškų veislių dekoratyviniai augalai. Kaip ...
Plačiau
2024 08 27
Tradicinę Tarptautinę jurginų parodą Kaune papuoš per 800 veislių žiedai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune tęsiasi didysis ne tik gausios, bet ir retomis, unikaliomis veislėmis besididžiuojančios jurginų kolekcijos žydėjimas – o dalis gražiausių žiedų šį savaitgalį atkeliaus į Kauno centrą: čia, VDU Didžiosios salės fojė (S. Daukanto ...
Plačiau