VDU Botanikos sodas

19
kovo

Pirmą kartą „pražydo“ itin retas medis – tikroji metasekvoja

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo tikroji metasekvoja savo 60 metų jubiliejų pasitinka pirmą kartą pasipuošdama žiedadulkes skleidžiančiais vyriškais strobilais.

„VDU Botanikos sodas gali didžiuotis seniausiomis ir didžiausiomis Lietuvoje augančiomis tikrosiomis metasekvojomis. Jos išaugintos iš sėjinukų, kuriuos žymus miškininkas ir dendrologas L. Čibiras 1959 m. parvežė į Lietuvą iš Sočio dendrariumo“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė. Anot mokslininkės, tikrosios metasekvojos „žydėjimą“ galima vadinti sensacinga naujiena: iki šiol per visą Botanikos sodo istoriją į Lietuvos nacionalinius genetinius išteklius įtrauktas augalas dar nebuvo pasiruošęs daugintis.

„Labai sunku patikėti, kad taip įvyko. Trylika metų tris kartus per savaitę medį stebiu, ir štai taip netikėtai jis ėmė „žydėti“! Kiekvienas augalas daugintis pradeda sulaukęs tam tikro amžiaus. Matyt, tikrajai metasekvojai mūsų sąlygomis toks laikas jau atėjo. Šiuo metu yra sukrauti vyriški strobilai (mikro), laukiame – gal bus ir moteriškųjų (makro). Tuomet tikėtina, kad sulauksime ir kankorėžių“, – sakė metasekvojos „žydėjimą“ užfiksavusi VDU Botanikos sodo dendrologė Jolanta Šabūnaitė.

Tikroji metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides Hu et W. C. Cheng) – kiparisinių šeimos, Sequoioideae pošeimio, vienintelė tebegyvuojanti iš metasekvojų genties medžių rūšis. Tai – reliktinė, natūraliose augavietėse labai reta rūšis. Ji žemėje gyvena daugiau kaip 50 milijonų metų (pagal rastas Mezozojaus geologinės eros fosilijas). Pirmą kartą metasekvojų gentį aprašė japonų paleobotanikas Shigeru Miki 1941 metais. Buvo manyta, kad metasekvojos išnykę, kol 1943 m. kinų miškininkas Zhan Wang’o surado nedidelį neatpažintą augalą kalnuotame regione Hubėjaus provincijoje. 1948 m. jį kaip identifikuotą ir augančią gyvą Metasequoia glyptostroboides rūšį apibūdino kinų botanikai Wan Chun Cheng ir Hu Xiansu. Tikrosios metasekvojos natūralus savaiminio paplitimo arealas yra vidurio Kinijoje Sičuano ir Hubėjaus provincijos. Natūralioje buveinėje užauga 30–40 metrų (kartais siekia 50 m) aukščio, tačiau Lietuvoje 50 metų medžiai siekia 11 metrų aukštį. Tai – spyglius metantis, vienanamis ir greitai augantis augalas. Spygliai minkšti, sodriai žalios spalvos spalvos, rudenį nusispalvina auksiniu-bronziniu atspalviu, o prieš žiemą nukrenta.

VDU Botanikos sode auga trys metasekvojos.

 

Kitos aktualijos

2021 05 06
Tradiciniame konferencijos seminare – įvairiapusis dėmesys vaistiniams augalams
Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – tarpusavyje susietų žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei gamtos apsaugos tyrimų rezultatų skelbimas, sudarant galimybę ...
Plačiau
2021 05 05
Lietuvos botanikos tėvas Jurgis Ambraziejus Pabrėža: jo indėlis į šalies mokslą ir kultūrą
Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) – Lietuvos šviesuolis, kunigas, pamokslininkas, botanikas, žavėjęs amžininkus ir vėlesnes kartas savo darbštumu bei kruopštumu, kūręs lietuvišką botanikos terminologiją ir augalų vardyną, palikęs neišdildomą įspaudą šalies botanikos ir geografijos mokslo istorijoje. Minint 250-ąsias jo gimimo ...
Plačiau
2021 04 27
Retųjų augalų medžiotojo istorijos
Ką tik pasirodžiusioje naujausio leidimo Lietuvos raudonojoje knygoje prie saugomų augalų aprašymų rasite ir keliolika VDU Botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratoriaus Kęstučio Obelevičiaus įamžintų retųjų augalų nuotraukų. Ir tai visai nestebina: daugelis Kęstutį pažįsta kaip vieną tų, kuriuos ...
Plačiau
2021 04 22
Geltonas pavasaris sode
Jau kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, prieš skleidžiantis lapams, pražysta geltonžiedės sedulos. VDU Botanikos sode Kaune iš viso auginame kelias sedulų rūšis bei jų veisles: mūsų parke galite pamatyti raudonąją, baltąją, gausiažiedę, geltonžiedę, kvapiąją, palaipinę, japoninę sedulą. Sedulos (Cornus ...
Plačiau