VDU Botanikos sodas

19
kovo

Pirmą kartą „pražydo“ itin retas medis – tikroji metasekvoja

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo tikroji metasekvoja savo 60 metų jubiliejų pasitinka pirmą kartą pasipuošdama žiedadulkes skleidžiančiais vyriškais strobilais.

„VDU Botanikos sodas gali didžiuotis seniausiomis ir didžiausiomis Lietuvoje augančiomis tikrosiomis metasekvojomis. Jos išaugintos iš sėjinukų, kuriuos žymus miškininkas ir dendrologas L. Čibiras 1959 m. parvežė į Lietuvą iš Sočio dendrariumo“, – sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė. Anot mokslininkės, tikrosios metasekvojos „žydėjimą“ galima vadinti sensacinga naujiena: iki šiol per visą Botanikos sodo istoriją į Lietuvos nacionalinius genetinius išteklius įtrauktas augalas dar nebuvo pasiruošęs daugintis.

„Labai sunku patikėti, kad taip įvyko. Trylika metų tris kartus per savaitę medį stebiu, ir štai taip netikėtai jis ėmė „žydėti“! Kiekvienas augalas daugintis pradeda sulaukęs tam tikro amžiaus. Matyt, tikrajai metasekvojai mūsų sąlygomis toks laikas jau atėjo. Šiuo metu yra sukrauti vyriški strobilai (mikro), laukiame – gal bus ir moteriškųjų (makro). Tuomet tikėtina, kad sulauksime ir kankorėžių“, – sakė metasekvojos „žydėjimą“ užfiksavusi VDU Botanikos sodo dendrologė Jolanta Šabūnaitė.

Tikroji metasekvoja (Metasequoia glyptostroboides Hu et W. C. Cheng) – kiparisinių šeimos, Sequoioideae pošeimio, vienintelė tebegyvuojanti iš metasekvojų genties medžių rūšis. Tai – reliktinė, natūraliose augavietėse labai reta rūšis. Ji žemėje gyvena daugiau kaip 50 milijonų metų (pagal rastas Mezozojaus geologinės eros fosilijas). Pirmą kartą metasekvojų gentį aprašė japonų paleobotanikas Shigeru Miki 1941 metais. Buvo manyta, kad metasekvojos išnykę, kol 1943 m. kinų miškininkas Zhan Wang’o surado nedidelį neatpažintą augalą kalnuotame regione Hubėjaus provincijoje. 1948 m. jį kaip identifikuotą ir augančią gyvą Metasequoia glyptostroboides rūšį apibūdino kinų botanikai Wan Chun Cheng ir Hu Xiansu. Tikrosios metasekvojos natūralus savaiminio paplitimo arealas yra vidurio Kinijoje Sičuano ir Hubėjaus provincijos. Natūralioje buveinėje užauga 30–40 metrų (kartais siekia 50 m) aukščio, tačiau Lietuvoje 50 metų medžiai siekia 11 metrų aukštį. Tai – spyglius metantis, vienanamis ir greitai augantis augalas. Spygliai minkšti, sodriai žalios spalvos spalvos, rudenį nusispalvina auksiniu-bronziniu atspalviu, o prieš žiemą nukrenta.

VDU Botanikos sode auga trys metasekvojos.

 

Kitos aktualijos

2021 02 18
Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė ...
Plačiau
2021 02 17
Gamtos trapumą įkūnijo sniego orangutanai VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode „apsigyveno“ beveik dviejų metrų aukščio orangutanė mama Eglė, švelniai glaudžianti prie savęs mažylį Ąžuolą: tokią sniego skulptūrą sukūrė Lietuvoje gyvenantis belgų skulptorius René Maria N. Maes. Idėjos iniciatoriai – profesorės Birutės Galdikas fondo ...
Plačiau
2021 02 17
Botanikos sodas karantino metu: nuo eksperimentų transliacijų iki virtualių ekskursijų
Nors dėl karantino apribojimų į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą lankytojai patekti negali, ieškoma naujų ir inovatyvių informacijos sklaidos būdų jiems pasiekti bei palaikyti abipusį ryšį ir bendrystę. Karantinas koreguoja, bet nesustabdo Botanikos sodo darbo: pasitelkiamos informacinės technologijos, nuotolinio ...
Plačiau
2021 02 15
Kviečia dalyvauti 27-oji tarptautinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2021“
Dalyvius registruotis kviečia jau 27 kartą organizuojama kasmetinė tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“. Konferencijos metu seminaru „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“  bus paminėtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinės, pedagoginės, ...
Plačiau