VDU Botanikos sodas

16
lapkričio, 2015

Pagerbė Botanikos sodo vadovo prof.  K. Grybausko atminimą

Lapkritį, kaip įprasta, Farmacijos sąjungos valdybos nariai aplankė Panemunės ir Petrašiūnų kapines, papuošė ir tylos minute pagerbė Anapilin išėjusius Mokytojus.  Prisiminti iškilių asmenybių gyvenimai,  linksmi nutikimai, įveikti sunkumai, jų buvusių studentų – dabar garbių vaistininkų – studijų metų įvykiai.

Prie prof. Kazio Grybausko kapo Petrašiūnų kapinėse VDU Kauno botanikos sodo vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja prof. dr. Ona Ragažinskienė pabrėžė, kad viena kertinių profesinės etikos normų yra pagarba savo Mokytojams.

Prof. Kazys Grybauskas (1886–1953) – vienas pirmųjų profesionalių farmakognostų – vaistinių augalų tyrėjų, propaguotojų ir vaistažolininkystės pradininkų Lietuvoje. 1924 m. K. Grybauskas pradėjo dirbti Lietuvos universiteto Kauno botanikos sode. Jis buvo paskirtas Lietuvos universiteto Matematikos–gamtos fakulteto gamtos muziejaus vyresniuoju laborantu, įkūrė Vaistinių augalų skyrių.

Prof. Kazys Grybauskas nuo 1940 m. vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodui.

Profesoriui II pasaulinio karo metais pavyko įtikinti karinės vadovybės atstovus, kad vaistiniai augalai galės kompensuoti vaistų stygių armijai ir jo pastangomis buvo išgelbėtas Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas ir oranžerija nuo sunaikinimo.

Jis plėtė ir tyrimų apimtis – vaistinių augalų pradiniai tyrimai buvo vykdomi ne tik bandymų plotuose ir augalų kolekcijose, tačiau ir  laboratorijoje, atliekant vaistinės augalinės žaliavos cheminę analizę. Daug dėmesio skirta augalams, kuriuose kaupiasi eteriniai aliejai. Prof. Kazimiero Grybausko mokslinio darbo rezultatas – biologijos mokslų daktaro disertacija „Fenologinis žiedadulkių kritulių spektras“ ir parengtas žiedadulkių albumas. Iš viso jis parašė ir publikavo 230 straipsnių ir 17 atskirų leidinių.

Šiemet dėstytojai kartu su magistrantais, doktorantais vyko ir į Vilniaus Rasų ir Antakalnio kapines.

„Farmacija ir laikas“ 2015 Nr. 8 p. 64.