VDU Botanikos sodas

07
gruodžio

Oranžerijoje žiedais pradžiugino jurginas medis

imperialis

Jurginų gimtinė – kalnuoti Meksikos ir Gvatemalos regionai: čia jie ne tik savaime auga, bet ir buvo auginami daugelio actekų kartų. Tik XVI amžiuje Naujojo pasaulio užkariautojai ispanai atgabeno šiuos augalus į Europą. Vienas iš jų buvo Dahlia imperialis, kurį actekai vadino „acocotli“, arba „vandens indu“, nes šio jurgino stiebus naudojo vandeniui laikyti ar gabenti.

Dahlia imperialis – didžiulis laukinis jurginas, kuris angliškai vadinamas jurgino medžiu (The Tree Dahlia). Deja, lietuviško vardo šis jurginas kol kas neturi. Laukinėje gamtoje jis dažniausiai aptinkamas aukštikalnių atvirose, saulėtose, gerai drenuojamose ir trąšiose augavietėse. Auga 8–7b klimato atšiaurumo zonoje (nuo -6,7  C iki -12,2  C). Šis žolinis augalas yra vienas iš didžiausių tarp savo gentainių ir gali užaugti iki 10 metrų aukščio. Žydi vėlyvą rudenį rožinės, levandų ar baltos spalvos 15–17 cm diametro žiedais.

Mūsų klimato sąlygomis šį jurginą galima per vasarą auginti lauke, tačiau rudenį po pirmųjų šalnų šakniagumbius reikėtų iškasti ir laikyti per žiemą tamsioje, sausoje bei vėsioje patalpoje. Norint sulaukti šio jurgino žiedų, patartina jį pasodinti į vazoną ir laikyti šviesiai bei šiltai. Dauginami šakniagumbių dalijimu, auginiais ir sėklomis.

Iš VDU Kauno botanikos sodo jurginų ekspozicijos į oranžeriją žiemoti perkeltas Dahlia imperialis gruodžio pradžioje pradžiugino itin lauktais žiedais: augalas pražydintas šviesioje, jo gimtinės sąlygas atkartojančioje oranžerijos patalpoje.

Kitos aktualijos

2021 07 30
Kolegos svečiavosi Pomologijos mokslo sektoriuje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo Mokslo skyriaus Pomologijos mokslo sektorius liepos 26 d. sulaukė svečių: į susitikimą atvykę Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto, VDU Žemės ūkio akademijos, VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai susipažino ...
Plačiau
2021 07 29
Pirmą kartą sulaukta iš sėklų išauginto reto medžio žiedų
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune pražydo gausiažiedė svambuolė (Koelreuteria paniculata): savaime Rytų Azijoje, Kinijoje, Korėjoje augantis medis Botanikos sode išaugintas iš 2011 m. gautų sėklų. Vasaržalis medelis gausiažiedė svambuolė į Europos sodus kaip rūšis buvo introdukuota 18 a., ...
Plačiau
2021 07 22
Vaistažolininkystės plėtra Lietuvoje
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos nurodymus atkreiptas dėmesys į Europos Sąjungos valstybių vyriausybių ir atsakingų mokslo institucijų bendradarbiavimo svarbą gerinant visuomenės sveikatą, vykdant kompleksinę projektinę, mokslinę ir studijų veiklą vaistažolininkystės srityje  Lietuvoje. 1924 m. profesoriaus Kazimiero Grybausko įkurtame Vytauto Didžiojo ...
Plačiau
2021 07 20
Sodas pasipuošė vasaros gėlynų šeimininkių – viendienių žiedais
Iš kuklių ir neišvaizdžių laukinių augalų selekcininkai sukūrė tūkstančius jų veislių – ir kasmet sukuria šimtus naujų. Būdamos vienos nereikliausių, vasaros viduryje jos tampa ir vienomis puošniausių gėlynų žiedų. Ir, savo turtingoje spalvų paletėje turėdamos pačius įvairiausius atspalvius, vis ...
Plačiau