VDU Botanikos sodas

19
spalio

Nešildomame šiltnamyje uogas sunokino dvivarpė efedra

VDU Botanikos sodo oranžerijoje šviesiai oranžinėmis uogomis pasipuošė dvivarpė efedra (Ephedra distachya). Šis augalas – 1 m aukščio gausiai išsišakojęs krūmokšnis su šliaužiančiu šakniastiebiu. Stiebeliai melsvai žali, vagoti. Vyriškieji strobilai išbarsto žiedadulkes liepą, o rugpjūtį jau sunokina raudonus vaisius. Uogos valgomos, yra saldokos. Sakoma, kad galima valgyti žalias, virti uogienes, dėti į užpiltines. Liaudies medicinoje šios rūšies žolė buvo vartojama gydant reumatizmą, o vietiniai gyventojai kramtė kaip tabaką, gamintas efedrino ekstraktas.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Žydėjo 2015 m., bet nederėjo. 2016 m. žydėjo ir užaugino pirmąsias uogas, o 2017 m. gausiai žydėjo ir gausiai dera. Uogos šviesiai oranžinės, turi dvi sėklas, saldaus skonio. Labai panašios į avietes.

Efedra (Ephedra) priklauso monotipinei efedrinių šeimai, gentyje – apie 40 rūšių (Rusijoje – apie 10). Auga sausringose pasaulio vietose (stepėse, dykumose)  Vidurinėje Azijoje, prie Viduržemio jūros, Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Anduose.  Su velvičija (Welwitschia) priklauso pereinamajai grupei tarp plikasėklių ir gaubtasėklių augalų. Stiebas ir šakelės briaunoti, nariuoti. Lapai redukuoti, žvyniški. Mikrostrobilai (vyriškieji kankorėžiai) ir megastrobilai (moteriškieji kankorėžiai) susitelkę varputėmis. Vaisius – kaulavaisis.

Efedrų genties augalai turi alkaloido efedrino, kuris liaudies medicinoje naudojamas kaip vaistas nuo šienligės, peršalimo, tonizuoja nervų sistemą, širdį, kraujagysles, gydo bronchų astmą. Manoma, kad iš efedros gamintas senovės arijų svaigusis gėrimas soma.

VDU Botanikos sode auga ir asiūklinė efedra (Ephedra equisetina) – dvinamis krūmokšnis, užaugantis iki 1–1,5 m aukščio. Stiebeliai nariuoti, lapai priešiniai, smulkučiai, redukuoti iki smulkių 2–3 mm ilgio žvynelių, todėl šakelė atrodo kaip belapė, melsvo atspalvio. Sėkla su raudonu sultingu apvalkalu. Šviesamėgė, viena atspariausių šalčiui.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Jos aukštis šiuo metu 3 m aukščio. Žydi, bet nedera.

Kitos aktualijos

2020 01 23
Kviečia dalyvauti konferencijoje „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“
2020 m. gegužės 6–8 d. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode vyks kasmetinė 26–oji tarptautinė mokslinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“, kurios metu organizuojamas mokslinis praktinis seminaras „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“, skirtas pažymėti ...
Plačiau
2020 01 27
Viduržiemį šventė egzotiškai: švytinčioje ir skambančioje oranžerijoje
Sužibo, nušvito, suskambo Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerija, kviesdama švęsti pusiaužiemį. Šimtai kauniečių ir miesto svečių – nuo pačių mažiausiųjų iki senjorų, nuo augalų mėgėjų iki egzotiškų ir netradicinių pramogų ieškotojų – grožėjosi ypatingai apšviestais augalais, klausėsi muzikos ...
Plačiau
2020 01 14
VDU Botanikos sode pražydo didžiausia pasaulyje žolė
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijoje verta pakelti akis aukštyn – palubėje pražydo ir vaisius augina tikrasis bananas (Musa x paradisiaca L.).   „Tikrasis bananas – daugiametis žolinis augalas, kuris dar vadinamas „atogrąžų duona“. Kultivuoti pradėtas pietryčių Azijoje. Kai ...
Plačiau
2020 01 03
Didžiausią Lietuvoje oranžeriją užlies muzikos garsai ir spalvos
Sausio 24 d., penktadienį, 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerija taps šviesų ir garsų oaze – čia vyks viduržiemio šventė „Skambanti ir švytinti oranžerija“. Šventės programoje – ypatingai apšviestos erdvės, muzikos instrumentų garsai ir solistų balsai, poezijos ...
Plačiau