VDU Botanikos sodas

19
spalio

Nešildomame šiltnamyje uogas sunokino dvivarpė efedra

VDU Botanikos sodo oranžerijoje šviesiai oranžinėmis uogomis pasipuošė dvivarpė efedra (Ephedra distachya). Šis augalas – 1 m aukščio gausiai išsišakojęs krūmokšnis su šliaužiančiu šakniastiebiu. Stiebeliai melsvai žali, vagoti. Vyriškieji strobilai išbarsto žiedadulkes liepą, o rugpjūtį jau sunokina raudonus vaisius. Uogos valgomos, yra saldokos. Sakoma, kad galima valgyti žalias, virti uogienes, dėti į užpiltines. Liaudies medicinoje šios rūšies žolė buvo vartojama gydant reumatizmą, o vietiniai gyventojai kramtė kaip tabaką, gamintas efedrino ekstraktas.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Žydėjo 2015 m., bet nederėjo. 2016 m. žydėjo ir užaugino pirmąsias uogas, o 2017 m. gausiai žydėjo ir gausiai dera. Uogos šviesiai oranžinės, turi dvi sėklas, saldaus skonio. Labai panašios į avietes.

Efedra (Ephedra) priklauso monotipinei efedrinių šeimai, gentyje – apie 40 rūšių (Rusijoje – apie 10). Auga sausringose pasaulio vietose (stepėse, dykumose)  Vidurinėje Azijoje, prie Viduržemio jūros, Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Anduose.  Su velvičija (Welwitschia) priklauso pereinamajai grupei tarp plikasėklių ir gaubtasėklių augalų. Stiebas ir šakelės briaunoti, nariuoti. Lapai redukuoti, žvyniški. Mikrostrobilai (vyriškieji kankorėžiai) ir megastrobilai (moteriškieji kankorėžiai) susitelkę varputėmis. Vaisius – kaulavaisis.

Efedrų genties augalai turi alkaloido efedrino, kuris liaudies medicinoje naudojamas kaip vaistas nuo šienligės, peršalimo, tonizuoja nervų sistemą, širdį, kraujagysles, gydo bronchų astmą. Manoma, kad iš efedros gamintas senovės arijų svaigusis gėrimas soma.

VDU Botanikos sode auga ir asiūklinė efedra (Ephedra equisetina) – dvinamis krūmokšnis, užaugantis iki 1–1,5 m aukščio. Stiebeliai nariuoti, lapai priešiniai, smulkučiai, redukuoti iki smulkių 2–3 mm ilgio žvynelių, todėl šakelė atrodo kaip belapė, melsvo atspalvio. Sėkla su raudonu sultingu apvalkalu. Šviesamėgė, viena atspariausių šalčiui.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Jos aukštis šiuo metu 3 m aukščio. Žydi, bet nedera.

Kitos aktualijos

2021 06 14
Botanikos sode sėmėsi vaistažolininkystės žinių
Nuo pažinties su Botanikos sodu ir jo misija iki praktinių vaistinių augalų pažinimo užsiėmimų – birželio 11 d. VDU Botanikos sode apsilankiusi Kidulių bendruomenės grupė dalyvavo specialistų parengtoje visos dienos mokymų programoje, vykusioje pagal projektą „Vaistažolinkystės raida Suvalkijos etnografiniame ...
Plačiau
2021 06 11
Aplankykite mokytojų tapybos darbų parodą oranžerijoje
„Botanikos sodas draugauja ir bendradarbiauja su daug ir įvairių ugdymo įstaigų bei organizacijų. Tad iš tų partnerysčių yra gimęs ne vienas įsimintinas ir įdomus projektas. Tačiau tokio dar neturėjome: kad vienos mokyklos įvairių disciplinų mokytojai tapytų botanikos sode ir ...
Plačiau
2021 06 07
Vasaros pradžią skelbia pirmosios rožės: pražydo ankstyviausia grupė
Jei tikrąjį pavasarį VDU Botanikos sode Kaune žymi pražydusios tulpės, tai tikrosios vasaros pradžios simboliu galima laikyti išsiskleidusias pirmąsias rožes: čia, didžiausiame šalies rožyne, iš viso auginama per pusantro tūkstančio rožių rūšių ir veislių. Iš jų pirmosios pražysta vienos ...
Plačiau
2021 06 06
„Sengirės“ kūrėjas: „Mūsų filmas – tai pasaka apie senąjį mišką“
Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode iškilmingai įteikta Prezidentinės Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo premija (5 tūkst. eurų): ji šiemet paskirta gamtininkui, režisieriui Mindaugui Survilai už filmą „Sengirė“, kuriuo atkreiptas plačiosios visuomenės dėmesys ...
Plačiau