VDU Botanikos sodas

19
spalio

Nešildomame šiltnamyje uogas sunokino dvivarpė efedra

VDU Botanikos sodo oranžerijoje šviesiai oranžinėmis uogomis pasipuošė dvivarpė efedra (Ephedra distachya). Šis augalas – 1 m aukščio gausiai išsišakojęs krūmokšnis su šliaužiančiu šakniastiebiu. Stiebeliai melsvai žali, vagoti. Vyriškieji strobilai išbarsto žiedadulkes liepą, o rugpjūtį jau sunokina raudonus vaisius. Uogos valgomos, yra saldokos. Sakoma, kad galima valgyti žalias, virti uogienes, dėti į užpiltines. Liaudies medicinoje šios rūšies žolė buvo vartojama gydant reumatizmą, o vietiniai gyventojai kramtė kaip tabaką, gamintas efedrino ekstraktas.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Žydėjo 2015 m., bet nederėjo. 2016 m. žydėjo ir užaugino pirmąsias uogas, o 2017 m. gausiai žydėjo ir gausiai dera. Uogos šviesiai oranžinės, turi dvi sėklas, saldaus skonio. Labai panašios į avietes.

Efedra (Ephedra) priklauso monotipinei efedrinių šeimai, gentyje – apie 40 rūšių (Rusijoje – apie 10). Auga sausringose pasaulio vietose (stepėse, dykumose)  Vidurinėje Azijoje, prie Viduržemio jūros, Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Anduose.  Su velvičija (Welwitschia) priklauso pereinamajai grupei tarp plikasėklių ir gaubtasėklių augalų. Stiebas ir šakelės briaunoti, nariuoti. Lapai redukuoti, žvyniški. Mikrostrobilai (vyriškieji kankorėžiai) ir megastrobilai (moteriškieji kankorėžiai) susitelkę varputėmis. Vaisius – kaulavaisis.

Efedrų genties augalai turi alkaloido efedrino, kuris liaudies medicinoje naudojamas kaip vaistas nuo šienligės, peršalimo, tonizuoja nervų sistemą, širdį, kraujagysles, gydo bronchų astmą. Manoma, kad iš efedros gamintas senovės arijų svaigusis gėrimas soma.

VDU Botanikos sode auga ir asiūklinė efedra (Ephedra equisetina) – dvinamis krūmokšnis, užaugantis iki 1–1,5 m aukščio. Stiebeliai nariuoti, lapai priešiniai, smulkučiai, redukuoti iki smulkių 2–3 mm ilgio žvynelių, todėl šakelė atrodo kaip belapė, melsvo atspalvio. Sėkla su raudonu sultingu apvalkalu. Šviesamėgė, viena atspariausių šalčiui.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Jos aukštis šiuo metu 3 m aukščio. Žydi, bet nedera.

Kitos aktualijos

2023 03 24
Pirmadienį ir dalį antradienio (kovo 27-28 d.) oranžerija ir drugių paroda nelankoma
DĖMESIO: informuojame, kad dėl sanitarinių darbų oranžerijoje lankymasis bus apribotas: kovo 27 d., pirmadienį, VDU Botanikos sodo oranžerija ir Tropinių drugių paroda lankytojams bus uždaryta; kovo 28 d., antradienį, oranžerija ir drugių paroda lankytojus priims nuo 14 val. Atsiprašome ...
Plačiau
2023 03 15
Į oranžeriją sugrįžo tropiniai drugiai: eksponuojami kartu su orchidėjomis
Kol pavasaris neskuba ateiti, pasimėgauti tropikų šiluma ir spalvomis kviečia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo oranžerija Kaune, kurioje nuo kovo 15 d. atidaryta tropinių drugių paroda. Įprastai tradicinę drugių parodą Botanikos sodas eksponuodavo ir lankytojus atogrąžų šiluma bei ...
Plačiau
2023 03 14
Su šimto metų gimtadieniu pasveikino pražydęs „šimtmečio augalas“
Panašu, kad su šimtuoju gimtadieniu Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą Kaune sveikina ir augalai: sodo oranžerijoje pražydo ypač retai savo žiedais nustebinanti Agave mitis. Jau du dešimtmečius botanikos sode auginamas augalas savo žiedynkotį išleido dar rudenį ir į viršų ...
Plačiau
2023 03 10
2023 metų vaistiniu augalu išrinktas čiobrelis
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos farmacijos sąjunga ir UAB „Švenčionių vaistažolės“ organizavo „Vaistinio augalo 2023“ rinkimus. Šie tradicija tampantys rinkimai šiemet skirti paminėti VDU ...
Plačiau