VDU Botanikos sodas

19
spalio

Nešildomame šiltnamyje uogas sunokino dvivarpė efedra

VDU Botanikos sodo oranžerijoje šviesiai oranžinėmis uogomis pasipuošė dvivarpė efedra (Ephedra distachya). Šis augalas – 1 m aukščio gausiai išsišakojęs krūmokšnis su šliaužiančiu šakniastiebiu. Stiebeliai melsvai žali, vagoti. Vyriškieji strobilai išbarsto žiedadulkes liepą, o rugpjūtį jau sunokina raudonus vaisius. Uogos valgomos, yra saldokos. Sakoma, kad galima valgyti žalias, virti uogienes, dėti į užpiltines. Liaudies medicinoje šios rūšies žolė buvo vartojama gydant reumatizmą, o vietiniai gyventojai kramtė kaip tabaką, gamintas efedrino ekstraktas.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Žydėjo 2015 m., bet nederėjo. 2016 m. žydėjo ir užaugino pirmąsias uogas, o 2017 m. gausiai žydėjo ir gausiai dera. Uogos šviesiai oranžinės, turi dvi sėklas, saldaus skonio. Labai panašios į avietes.

Efedra (Ephedra) priklauso monotipinei efedrinių šeimai, gentyje – apie 40 rūšių (Rusijoje – apie 10). Auga sausringose pasaulio vietose (stepėse, dykumose)  Vidurinėje Azijoje, prie Viduržemio jūros, Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Anduose.  Su velvičija (Welwitschia) priklauso pereinamajai grupei tarp plikasėklių ir gaubtasėklių augalų. Stiebas ir šakelės briaunoti, nariuoti. Lapai redukuoti, žvyniški. Mikrostrobilai (vyriškieji kankorėžiai) ir megastrobilai (moteriškieji kankorėžiai) susitelkę varputėmis. Vaisius – kaulavaisis.

Efedrų genties augalai turi alkaloido efedrino, kuris liaudies medicinoje naudojamas kaip vaistas nuo šienligės, peršalimo, tonizuoja nervų sistemą, širdį, kraujagysles, gydo bronchų astmą. Manoma, kad iš efedros gamintas senovės arijų svaigusis gėrimas soma.

VDU Botanikos sode auga ir asiūklinė efedra (Ephedra equisetina) – dvinamis krūmokšnis, užaugantis iki 1–1,5 m aukščio. Stiebeliai nariuoti, lapai priešiniai, smulkučiai, redukuoti iki smulkių 2–3 mm ilgio žvynelių, todėl šakelė atrodo kaip belapė, melsvo atspalvio. Sėkla su raudonu sultingu apvalkalu. Šviesamėgė, viena atspariausių šalčiui.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Jos aukštis šiuo metu 3 m aukščio. Žydi, bet nedera.

Kitos aktualijos

2019 10 29
Už nuopelnus farmacijos mokslui apdovanojo prof. J. F. Volfgango atminimo medaliu
Lietuvos farmacijos sąjunga, minėdama farmacijos draugijos įkūrimo 200 metų sukaktį, surengė XXXIV LFS suvažiavimą ir tarptautinę konferenciją „Farmacinės draugijos vaidmuo sveikatinimo sistemoje: praeitis, dabartis, ateitis“. Šios sukakties proga Lietuvos farmacijos sąjungos Valdyba įsteigė profesoriaus Johano Fridricho Volfgango atminimo medalį, ...
Plačiau
2019 10 29
Brazilijoje ir Italijoje analizavo medžių apsaugos iššūkius
XXV pasauliniame IUFRO (International Union of Forest Research Organizations) kongrese Curitiboje (Brazilija) dalyvavo ir pranešimą skaitė VDU Botanikos sodo vyresn. mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Remigijus Daubaras. „Pasauliniai IUFRO kongresai rengiami kas 5 metai. Šių metų renginyje dalyvavo apie ...
Plačiau
2019 10 22
Į Botanikos sodą – gėrėtis įvairiaspalviais atogrąžų drugiais
Spalio 24 d., ketvirtadienį, 12 val. VDU Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas) atidaroma atogrąžų drugių paroda – viena laukiamiausių rudens atrakcijų. Iki pat Naujųjų metų lankytojai galės grožėtis drugių skraidymu, stebėti jų maitinimosi ypatumus, o jei ...
Plačiau
2019 10 12
Botanikos sode gausėja mokslininkų ratas
VDU Botanikos sodo vyr. referentė  Giedrė Paužaitė įgijo mokslo daktaro laipsnį, apgynusi mokslo daktaro disertaciją gamtos mokslų, biochemijos srityje „Augalų agronominių savybių ir biocheminių procesų pokyčiai, sukelti sėklų apdorojimo elektromagnetiniu lauku ir šalta plazma“ (mokslinis vadovas prof. habil. dr. ...
Plačiau