VDU Botanikos sodas

19
spalio, 2017

Nešildomame šiltnamyje uogas sunokino dvivarpė efedra

VDU Botanikos sodo oranžerijoje šviesiai oranžinėmis uogomis pasipuošė dvivarpė efedra (Ephedra distachya). Šis augalas – 1 m aukščio gausiai išsišakojęs krūmokšnis su šliaužiančiu šakniastiebiu. Stiebeliai melsvai žali, vagoti. Vyriškieji strobilai išbarsto žiedadulkes liepą, o rugpjūtį jau sunokina raudonus vaisius. Uogos valgomos, yra saldokos. Sakoma, kad galima valgyti žalias, virti uogienes, dėti į užpiltines. Liaudies medicinoje šios rūšies žolė buvo vartojama gydant reumatizmą, o vietiniai gyventojai kramtė kaip tabaką, gamintas efedrino ekstraktas.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Žydėjo 2015 m., bet nederėjo. 2016 m. žydėjo ir užaugino pirmąsias uogas, o 2017 m. gausiai žydėjo ir gausiai dera. Uogos šviesiai oranžinės, turi dvi sėklas, saldaus skonio. Labai panašios į avietes.

Efedra (Ephedra) priklauso monotipinei efedrinių šeimai, gentyje – apie 40 rūšių (Rusijoje – apie 10). Auga sausringose pasaulio vietose (stepėse, dykumose)  Vidurinėje Azijoje, prie Viduržemio jūros, Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Anduose.  Su velvičija (Welwitschia) priklauso pereinamajai grupei tarp plikasėklių ir gaubtasėklių augalų. Stiebas ir šakelės briaunoti, nariuoti. Lapai redukuoti, žvyniški. Mikrostrobilai (vyriškieji kankorėžiai) ir megastrobilai (moteriškieji kankorėžiai) susitelkę varputėmis. Vaisius – kaulavaisis.

Efedrų genties augalai turi alkaloido efedrino, kuris liaudies medicinoje naudojamas kaip vaistas nuo šienligės, peršalimo, tonizuoja nervų sistemą, širdį, kraujagysles, gydo bronchų astmą. Manoma, kad iš efedros gamintas senovės arijų svaigusis gėrimas soma.

VDU Botanikos sode auga ir asiūklinė efedra (Ephedra equisetina) – dvinamis krūmokšnis, užaugantis iki 1–1,5 m aukščio. Stiebeliai nariuoti, lapai priešiniai, smulkučiai, redukuoti iki smulkių 2–3 mm ilgio žvynelių, todėl šakelė atrodo kaip belapė, melsvo atspalvio. Sėkla su raudonu sultingu apvalkalu. Šviesamėgė, viena atspariausių šalčiui.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Jos aukštis šiuo metu 3 m aukščio. Žydi, bet nedera.

Kitos aktualijos

2025 04 23
Prasidėjo didysis tulpių kolekcijos žydėjimas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune prasideda didysis tulpių žydėjimas: šiais metais tulpių plotai čia padidėjo iki 18 arų, o kolekciją sudaro beveik 500 kolekcinių numerių. Be mokslinės – ekspozicinės kolekcijos sode, akį traukia naujas beveik 9 arų ...
Plačiau
2025 04 22
Oranžerijoje vyksta tropinių drugių paroda
Aplankykite tropinį drugių soda oranžerijoje: čia jau plasnoja margaspalviai egozitški drugeliai. Kaip visada, tarp tropinių augalų galima pamatyti sklandančius ir tupinčius Afrikos, Filipinų, Centrinės ir Pietų Amerikos bei kitų kraštų drugius. Ekspozicijos drugiai nuolat keičia vieni kitus – kas ...
Plačiau
2025 04 22
Aromas Itinerarium Salutis atstovių vizitas
Sprendžiant Europos visuomenės sveikatos ateitį svarbu puoselėti ir išsaugoti farmacijos objektų etno paveldą, vystyti farmacijos mokslą, studijas, praktiką ir inovatyviais pasiekimais įsijungti į Europos sveikatos sąjungos veiklą. Šiuo klausimu dirbanti asociacija Aromas Itinerarium Salutis (AIS) yra atsakinga už Europos ...
Plačiau
2025 04 17
Atidaryta fotografijų paroda kviečia patirti mažus miško stebuklus
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas sezoną pradeda naujos lauko parodos atidarymu: šiemet parką papuošė kūrėjos ir sodo darbuotojos Indrės Sekevičienės fotografijų paroda „Miškas. Mano meilė“. Joje – kasdienės ir kartu stebuklingos miško akimirkos, netikėti rakursai ir pačios gamtos ...
Plačiau