VDU Botanikos sodas

19
spalio

Nešildomame šiltnamyje uogas sunokino dvivarpė efedra

VDU Botanikos sodo oranžerijoje šviesiai oranžinėmis uogomis pasipuošė dvivarpė efedra (Ephedra distachya). Šis augalas – 1 m aukščio gausiai išsišakojęs krūmokšnis su šliaužiančiu šakniastiebiu. Stiebeliai melsvai žali, vagoti. Vyriškieji strobilai išbarsto žiedadulkes liepą, o rugpjūtį jau sunokina raudonus vaisius. Uogos valgomos, yra saldokos. Sakoma, kad galima valgyti žalias, virti uogienes, dėti į užpiltines. Liaudies medicinoje šios rūšies žolė buvo vartojama gydant reumatizmą, o vietiniai gyventojai kramtė kaip tabaką, gamintas efedrino ekstraktas.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Žydėjo 2015 m., bet nederėjo. 2016 m. žydėjo ir užaugino pirmąsias uogas, o 2017 m. gausiai žydėjo ir gausiai dera. Uogos šviesiai oranžinės, turi dvi sėklas, saldaus skonio. Labai panašios į avietes.

Efedra (Ephedra) priklauso monotipinei efedrinių šeimai, gentyje – apie 40 rūšių (Rusijoje – apie 10). Auga sausringose pasaulio vietose (stepėse, dykumose)  Vidurinėje Azijoje, prie Viduržemio jūros, Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Anduose.  Su velvičija (Welwitschia) priklauso pereinamajai grupei tarp plikasėklių ir gaubtasėklių augalų. Stiebas ir šakelės briaunoti, nariuoti. Lapai redukuoti, žvyniški. Mikrostrobilai (vyriškieji kankorėžiai) ir megastrobilai (moteriškieji kankorėžiai) susitelkę varputėmis. Vaisius – kaulavaisis.

Efedrų genties augalai turi alkaloido efedrino, kuris liaudies medicinoje naudojamas kaip vaistas nuo šienligės, peršalimo, tonizuoja nervų sistemą, širdį, kraujagysles, gydo bronchų astmą. Manoma, kad iš efedros gamintas senovės arijų svaigusis gėrimas soma.

VDU Botanikos sode auga ir asiūklinė efedra (Ephedra equisetina) – dvinamis krūmokšnis, užaugantis iki 1–1,5 m aukščio. Stiebeliai nariuoti, lapai priešiniai, smulkučiai, redukuoti iki smulkių 2–3 mm ilgio žvynelių, todėl šakelė atrodo kaip belapė, melsvo atspalvio. Sėkla su raudonu sultingu apvalkalu. Šviesamėgė, viena atspariausių šalčiui.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Jos aukštis šiuo metu 3 m aukščio. Žydi, bet nedera.

Kitos aktualijos

2020 09 21
Kaštainis ir kaštonas – ne giminės
Paprastąjį kaštoną (Aesculus hippocastanum) pažįsta bene kiekvienas, tačiau jo sėklos dažnai maišomos su valgomojo kaštainio (Castanea sativa) vaisiais. Vieni jų yra valgomi ir maistingi, kiti tinka floristikoje bei gamina cheminį junginį, kuris švyti ultravioletinėje šviesoje. Apie šių augalų skirtumus, ...
Plačiau
2020 09 16
Įrodo praktiškai: apyniai Lietuvoje puikiai auga ir gali būti auginami alaus gamybai
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode įkurtame unikaliame apynyne vyko derliaus ėmimo ceremonija. Šia švietėjiška veikla siekiama ne tik parodyti, kaip apyniai auginami ir kuo skiriasi skirtingų veislių derlius, bet ir įrodyti, kad alaus gamybai nebūtina įsigyti apynių spurgų iš ...
Plačiau
2020 09 09
Itin dekoratyvus ir nepaprastai vertingas: paprastasis putinas
Kaune įsikūrusiam Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodui šių metų ruduo – išskirtinis: paprastojo putino (Viburnum opulus L.) kolekcijoje šakos linksta nuo gausaus vaisių derliaus. Šie augalai ne tik puošia aplinką, bet ir yra labai vertingi: juose rasti dideli kiekiai ...
Plačiau
2020 09 03
Kvies į naują išskirtinę magistrantūros studijų programą „Biotechnologija ir farmacinė analizė“
VDU Botanikos sodo mokslininkai – vieni iš naujos 2020 m. rugsėjį Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete pradedamos vykdyti magistro studijų programos „Biotechnologija ir farmacinė analizė“ iniciatorių. „Vytauto didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo ...
Plačiau