VDU Botanikos sodas

19
spalio

Nešildomame šiltnamyje uogas sunokino dvivarpė efedra

VDU Botanikos sodo oranžerijoje šviesiai oranžinėmis uogomis pasipuošė dvivarpė efedra (Ephedra distachya). Šis augalas – 1 m aukščio gausiai išsišakojęs krūmokšnis su šliaužiančiu šakniastiebiu. Stiebeliai melsvai žali, vagoti. Vyriškieji strobilai išbarsto žiedadulkes liepą, o rugpjūtį jau sunokina raudonus vaisius. Uogos valgomos, yra saldokos. Sakoma, kad galima valgyti žalias, virti uogienes, dėti į užpiltines. Liaudies medicinoje šios rūšies žolė buvo vartojama gydant reumatizmą, o vietiniai gyventojai kramtė kaip tabaką, gamintas efedrino ekstraktas.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Žydėjo 2015 m., bet nederėjo. 2016 m. žydėjo ir užaugino pirmąsias uogas, o 2017 m. gausiai žydėjo ir gausiai dera. Uogos šviesiai oranžinės, turi dvi sėklas, saldaus skonio. Labai panašios į avietes.

Efedra (Ephedra) priklauso monotipinei efedrinių šeimai, gentyje – apie 40 rūšių (Rusijoje – apie 10). Auga sausringose pasaulio vietose (stepėse, dykumose)  Vidurinėje Azijoje, prie Viduržemio jūros, Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Anduose.  Su velvičija (Welwitschia) priklauso pereinamajai grupei tarp plikasėklių ir gaubtasėklių augalų. Stiebas ir šakelės briaunoti, nariuoti. Lapai redukuoti, žvyniški. Mikrostrobilai (vyriškieji kankorėžiai) ir megastrobilai (moteriškieji kankorėžiai) susitelkę varputėmis. Vaisius – kaulavaisis.

Efedrų genties augalai turi alkaloido efedrino, kuris liaudies medicinoje naudojamas kaip vaistas nuo šienligės, peršalimo, tonizuoja nervų sistemą, širdį, kraujagysles, gydo bronchų astmą. Manoma, kad iš efedros gamintas senovės arijų svaigusis gėrimas soma.

VDU Botanikos sode auga ir asiūklinė efedra (Ephedra equisetina) – dvinamis krūmokšnis, užaugantis iki 1–1,5 m aukščio. Stiebeliai nariuoti, lapai priešiniai, smulkučiai, redukuoti iki smulkių 2–3 mm ilgio žvynelių, todėl šakelė atrodo kaip belapė, melsvo atspalvio. Sėkla su raudonu sultingu apvalkalu. Šviesamėgė, viena atspariausių šalčiui.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Jos aukštis šiuo metu 3 m aukščio. Žydi, bet nedera.

Kitos aktualijos

2019 06 13
Didžiausias Lietuvoje rožynas pasiekė žydėjimo piką
VDU Botanikos sodas Kaune (Ž. E. Žilibero g. 6) kviečia pasigrožėti turtinga rožių kolekcija –  itin karšta vasaros pradžia lėmė gausų žydėjimą. Lankytojus vilioja daugiau nei 1 500 skirtingų rožių rūšių ir veislių (daugiau nei 4 000 krūmų). Šiuo ...
Plačiau
2019 06 13
Atskleidžia augalų galimybes mažinti dirvožemio taršą
Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode Kaune duris atvėrė nauja gruntą valančių augalų ekspozicija. Botaninių edukacinių objektų įvairovę praplėsianti ekspozicija tampa dar viena mokymo priemone – lankytojus supažindina su augalų galimybėmis mažinti dirvožemio taršą. „VDU ...
Plačiau
2019 06 12
Renginiai VDU Botanikos sode / 2019
Gamtos mylėtojams, sodo augalų auginimo entuziastams, kultūros paveldo tyrinėtojams VDU Botanikos sodas 2019 metais žada ne vieną dešimtį įdomių renginių – seminarų, kalendorinių švenčių, mugių, parodų, edukacinių užsiėmimų, pramoginių renginių, dirbtuvių. Malonios kelionės darnoje su gamta! BIRŽELIS ŽYDI: šilokai, ...
Plačiau
2019 06 03
Prancūzijoje pristatė mokslinę veiklą vaistinių augalų srityje
Anžė universiteto Technologijos institute Prancūzijoje (Angers University Institute of Technology) vyko šeštoji tarptautinė „Erasmus“ savaitė, kurios tikslas – sukurti tarptautinių partnerių tinklą visame pasaulyje, taikančių inovatyvias instrumentinės bioanalizės metodologijas, stiprinti ir gausinti partnerystės ryšius bei kelti studentų kultūrinį ir ...
Plačiau