VDU Botanikos sodas

19
spalio

Nešildomame šiltnamyje uogas sunokino dvivarpė efedra

VDU Botanikos sodo oranžerijoje šviesiai oranžinėmis uogomis pasipuošė dvivarpė efedra (Ephedra distachya). Šis augalas – 1 m aukščio gausiai išsišakojęs krūmokšnis su šliaužiančiu šakniastiebiu. Stiebeliai melsvai žali, vagoti. Vyriškieji strobilai išbarsto žiedadulkes liepą, o rugpjūtį jau sunokina raudonus vaisius. Uogos valgomos, yra saldokos. Sakoma, kad galima valgyti žalias, virti uogienes, dėti į užpiltines. Liaudies medicinoje šios rūšies žolė buvo vartojama gydant reumatizmą, o vietiniai gyventojai kramtė kaip tabaką, gamintas efedrino ekstraktas.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Žydėjo 2015 m., bet nederėjo. 2016 m. žydėjo ir užaugino pirmąsias uogas, o 2017 m. gausiai žydėjo ir gausiai dera. Uogos šviesiai oranžinės, turi dvi sėklas, saldaus skonio. Labai panašios į avietes.

Efedra (Ephedra) priklauso monotipinei efedrinių šeimai, gentyje – apie 40 rūšių (Rusijoje – apie 10). Auga sausringose pasaulio vietose (stepėse, dykumose)  Vidurinėje Azijoje, prie Viduržemio jūros, Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Anduose.  Su velvičija (Welwitschia) priklauso pereinamajai grupei tarp plikasėklių ir gaubtasėklių augalų. Stiebas ir šakelės briaunoti, nariuoti. Lapai redukuoti, žvyniški. Mikrostrobilai (vyriškieji kankorėžiai) ir megastrobilai (moteriškieji kankorėžiai) susitelkę varputėmis. Vaisius – kaulavaisis.

Efedrų genties augalai turi alkaloido efedrino, kuris liaudies medicinoje naudojamas kaip vaistas nuo šienligės, peršalimo, tonizuoja nervų sistemą, širdį, kraujagysles, gydo bronchų astmą. Manoma, kad iš efedros gamintas senovės arijų svaigusis gėrimas soma.

VDU Botanikos sode auga ir asiūklinė efedra (Ephedra equisetina) – dvinamis krūmokšnis, užaugantis iki 1–1,5 m aukščio. Stiebeliai nariuoti, lapai priešiniai, smulkučiai, redukuoti iki smulkių 2–3 mm ilgio žvynelių, todėl šakelė atrodo kaip belapė, melsvo atspalvio. Sėkla su raudonu sultingu apvalkalu. Šviesamėgė, viena atspariausių šalčiui.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Jos aukštis šiuo metu 3 m aukščio. Žydi, bet nedera.

Kitos aktualijos

2019 08 05
Jaunųjų gamtininkų dienos stovykla
Tegul vaikų vasara būna turininga! VDU Botanikos sodas kviečia į Jaunųjų gamtininkų dienos stovyklą: linksmieji eksperimentai, floristikos dirbtuvėlės, išvykos, daug laiko gryname ore, orientacinės varžybos, nauji draugai ir puikios edukatorės. Išsamesnė informacija ir registracija tel. +370 (610) 49469, el. p. ...
Plačiau
2019 07 21
„Kvapų naktis“ VDU Botanikos sode subūrė ir užbūrė tūkstančius lankytojų
Liepos 19–20 d. VDU Botanikos sodas tapo muzikos, edukacijų, prisistatymų, pažinimo, degustacijų, sveikatinimo oaze.  Čia gausų lankytojų būrį sutraukė tradicija tapęs renginys „Kvapų naktis“. „Šeštą kartą organizuotas renginys šiemet išaugo į dviejų dienų festivalį. Botanikos sodo erdvėse klausytis koncertų, ...
Plačiau
2019 07 16
„Kvapų nakties“ PROGRAMA
Liepos 19–20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas) kvies išskirtinei pažinčiai su kvepiančiu, nepažintų formų, skonių ir savybių augalų pasauliu. Renginyje „Kvapų naktis“ duris vers grožio, amatų, skonių, kvapų, kūrėjų kiemelis su daugybe ...
Plačiau
2019 07 15
Įspūdingoji „Kvapų naktis“ užlies VDU Botanikos sodo erdves
Liepos 19–20 d. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas) jau šeštą kartą suburs gamtos, kultūros mylėtojus – viename didžiausių savo renginių „Kvapų naktis“ siūlys plačią paskaitų, edukacijų, ekskursijų paletę, leis pasitelkti skirtingas jusles išgirsti, ...
Plačiau