VDU Botanikos sodas

19
spalio, 2017

Nešildomame šiltnamyje uogas sunokino dvivarpė efedra

VDU Botanikos sodo oranžerijoje šviesiai oranžinėmis uogomis pasipuošė dvivarpė efedra (Ephedra distachya). Šis augalas – 1 m aukščio gausiai išsišakojęs krūmokšnis su šliaužiančiu šakniastiebiu. Stiebeliai melsvai žali, vagoti. Vyriškieji strobilai išbarsto žiedadulkes liepą, o rugpjūtį jau sunokina raudonus vaisius. Uogos valgomos, yra saldokos. Sakoma, kad galima valgyti žalias, virti uogienes, dėti į užpiltines. Liaudies medicinoje šios rūšies žolė buvo vartojama gydant reumatizmą, o vietiniai gyventojai kramtė kaip tabaką, gamintas efedrino ekstraktas.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Žydėjo 2015 m., bet nederėjo. 2016 m. žydėjo ir užaugino pirmąsias uogas, o 2017 m. gausiai žydėjo ir gausiai dera. Uogos šviesiai oranžinės, turi dvi sėklas, saldaus skonio. Labai panašios į avietes.

Efedra (Ephedra) priklauso monotipinei efedrinių šeimai, gentyje – apie 40 rūšių (Rusijoje – apie 10). Auga sausringose pasaulio vietose (stepėse, dykumose)  Vidurinėje Azijoje, prie Viduržemio jūros, Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Anduose.  Su velvičija (Welwitschia) priklauso pereinamajai grupei tarp plikasėklių ir gaubtasėklių augalų. Stiebas ir šakelės briaunoti, nariuoti. Lapai redukuoti, žvyniški. Mikrostrobilai (vyriškieji kankorėžiai) ir megastrobilai (moteriškieji kankorėžiai) susitelkę varputėmis. Vaisius – kaulavaisis.

Efedrų genties augalai turi alkaloido efedrino, kuris liaudies medicinoje naudojamas kaip vaistas nuo šienligės, peršalimo, tonizuoja nervų sistemą, širdį, kraujagysles, gydo bronchų astmą. Manoma, kad iš efedros gamintas senovės arijų svaigusis gėrimas soma.

VDU Botanikos sode auga ir asiūklinė efedra (Ephedra equisetina) – dvinamis krūmokšnis, užaugantis iki 1–1,5 m aukščio. Stiebeliai nariuoti, lapai priešiniai, smulkučiai, redukuoti iki smulkių 2–3 mm ilgio žvynelių, todėl šakelė atrodo kaip belapė, melsvo atspalvio. Sėkla su raudonu sultingu apvalkalu. Šviesamėgė, viena atspariausių šalčiui.

1992 m. gautos sėklos iš Brno (Čekijos resp.), 1995 m.  pasodinta į gruntą kartu su kaktusais, o nuo 2010 m. auga nešildomame šiltnamyje. Jos aukštis šiuo metu 3 m aukščio. Žydi, bet nedera.

Kitos aktualijos

2024 07 17
Europos Tarybos Istorinių vaistinių ir vaistinių augalų sodų Kultūros kelyje – ir VDU Botanikos sodas
Europos Tarybos kultūros kelias papildytas nauju – 48-uoju Europos istorinių vaistinių ir vaistinių augalų sodų keliu, vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rezoliucijoje CM/Res (2023)2 sertifikavimo kriterijais. 2024 m. birželio 27 d. išplėstinio dalinio susitarimo dėl Kultūros kelių (Governing Board ...
Plačiau
2024 07 15
Magiškomis šviesomis užlietas naktinis sodas sutraukė tūkstančius lankytojų iš visos Lietuvos
Net penkias dienas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode švytėjo, kvepėjo, žydėjo ir fontanais tryško BOTANINĖS NAKTYS – festivalis, skirtas gamtai, muzikai ir šviesų magijai. Tad šiųmetė didžiausia botaninė šventė Lietuvoje – KVAPŲ NAKTIS – tapo šio festivalio dalimi, ...
Plačiau
2024 07 05
KVAPŲ NAKTIES’2024 PROGRAMA
LIEPOS 12 d. – KVAPŲ NAKTIS Šokantys muzikiniai fontanai. Šviesos instaliacijos. Lazerių šou. KAUNO MUZIKINIO TEATRO atlikėjų autorinis koncertas. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo veidu tapusi „Kvapų naktis“ išaugo į visos savaitės renginį „Botaninės naktys“: liepos 12 d., ...
Plačiau
2024 07 05
Artėjant KVAPŲ NAKČIAI, gausiai pasipuošė ir astilbių kolekcija
Paskubėjusios bent porą savaičių, birželio pabaigoje gausiai sužydo mūsų astilbės, liepą pasitikdamos virtusios margaspalviu pūkuotu mišku. „Šiemet pastebėjome, kad Botanikos sode dauguma augalų užaugo žemesni nei paprastai. Išimtis – astilbės. Nors balandis ir dalis gegužės buvo vėsūs, tačiau augimo ...
Plačiau