VDU Botanikos sodas

21
vasario

Mokslininkų indėlis į įstatyminės bazės kūrimą Lietuvoje

Pastaruoju metu atkreiptas dėmesys į Lietuvos mokslininkų indėlį bei jų dalyvavimo būtinumą  teisėkūros procese, įgyvendinant ilgalaikę valstybės strategiją. Šioje srityje verta išskirti VDU mokslininkų darbus, kurie išryškina vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų ir jų biologiškai veikliųjų medžiagų reikšmę medicinai, farmacijai, maisto pramonei, veterinarijai.

Kokybiški, saugūs ir efektyvūs augaliniai produktai sukelia mažiau nepageidaujamų poveikių žmogaus organizmui, lyginant su sintetiniais vaistiniais preparatais, kurie rekomenduotini papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros praktikoje (fitoterapijoje, aromoterapijoje. kurortologijoje ir kt.).

Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (PASP) sąvoka Lietuvos teisės aktuose ilgą laiką buvo neapibrėžta, o sveikatinimo praktikos veiklos buvo nenustatytos ir nepažymėtos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje. Be to, paslaugų teikėjams nebuvo taikomi sveikatos sistemos teisės aktai, nustatantys ir reikalaujantys užtikrinti paslaugų saugumą. Trūko patvirtintų paslaugų kokybės standartų: protokolų, metodų, paslaugos teikimo reikalavimų, PASP praktikos veiklos stebėsenos ir sistemų bei šias paslaugas teikiančių asmenų kompetencijų reglamentavimo. Šios priemonės yra būtinos siekiant išvengti galimos veiklos rizikos žmogaus sveikatai ir gyvybei.  Turint tai omenyje, PASP praktikos sritį palikti tik savireguliacijai be įstatyminio pagrindimo – pavojinga.

Lietuvoje kuriant vaistažolininkystės plėtros įstatyminę bazę, vienas pagrindinių ramsčių yra unikalios daugiametės Vaistinių augalų kolekcijos, esančios VDU Botanikos sode, Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriuje. Šiose kolekcijose ilgalaikiai augalų moksliniai tyrimai yra vykdomi jau beveik šimtą metų – nuo 1924-ųjų.

Pirmas žingsnis kuriant Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymą  buvo 2000 m. įvykęs išvažiuojamasis posėdis VDU Botanikos sode, kuriame dalyvavo LR Seimo  Sveikatos reikalų komiteto, Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų bei Farmacijos departamento atstovai. Posėdį inicijavo Vaistinių augalų laboratorijos vadovė prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė. Susirinkusieji nutarė Kaune, VDU Botanikos sode sukurti inovatyvų tarpdisciplininį vaistinių augalų mokslinių tyrimų, studijų ir kompetencijos centrą.

Šis klausimas buvo nagrinėjamas ilgą laiką,  keičiantis LR Vyriausybių  ir Seimo kadencijoms iki dabar. 2014 metais LR Sveikatos apsaugos ministerijoje sukurtas Netradicinės medicinos iniciatyvų koordinavimo skyrius (NMIKS), kuris pradžioje profesionaliai dirbo papildomos alternatyvios medicinos įstatyminėje srityje, o vėliau veiklos sritį praplėtė iki PASP. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu ir pritarimu, siekiant spręsti šią problemą, nuo 2014 metų spalio 22 d. kartu su NMIKS visuomeniniais pagrindais (neatlygintinai) dirbo 41 konsultantas – ekspertas mokslininkas ir specialistas, atstovaujantys mokslo, mokymo ir kitoms institucijoms: Lietuvos sveikatos mokslo universitetui, Vytauto Didžiojo universitetui; visuomeninėms netradicinės medicinos organizacijoms: Lietuvos fitoterapijos asociacijai, Lietuvos homeopatų asociacijai, Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondui, Homeopatijos ir homotoksikologijos asociacijai, Kosmetikų ir kosmetologų asociacijai, Lietuvos kineziterapeutų draugijai, Lietuvos meno terapijos asociacijai, Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacijai, Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacijai, Lietuvos muzikos terapijos asociacijai, Lietuvos sveikos gyvensenos (papildomos ir alternatyvios) medicinos rūmams, Nacionalinei SPA asociacijai, Lietuvos kurortų asociacijai, Lietuvos dietologų draugijai, Kaniterapijos asociacijai, Lietuvos kinologų draugijai, Lietuvos hirudologų draugijai, Lietuvos apiterapeutų asociacijai, Lietuvos akupunktūros, manualinės ir tradicinės liaudies medicinos gydytojų asociacijai.

VDU Rektorius įpareigojo ir paskyrė šio darbo vykdymui akademiką prof. habil. dr. Audrių Sigitą Marušką ir prof. dr. habil. Oną Ragažinskienę.

2016 m. liepa. Pasitarimas LR Sveikatos apsaugos ministerijoje dėl tradicinių vaistinių augalų įteisinimo perspektyvų

Mokslininkų konsultantų-ekspertų ir specialistų grupė aktyviai dalyvavo LR Sveikatos apsaugos ministerijoje organizuotuose posėdžiuose, viešose diskusijose bei pristatė pranešimus ir rekomendacijas LR Seime vykusiuose forumuose. 2015 m. VDU mokslininkų iniciatyva Gamtos mokslų fakultete vyko diskusijos tarp  įvairių mokslo institucijų ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų – po jų buvo priimta rezoliucija. Be to, diskusijos atstovams pristatyta vaistinių augalų mokslinių tyrimų ir studijų bazė.

Atliktų darbų  ir gautų rezultatų mokslinės-ekspertinės veiklos pagrindu LR Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo teisėkūros procesą, kuriant Papildomos alternatyvios sveikatos priežiūros (PASP) įstatymą, kuris 2020 m. sausio 4 dieną buvo patvirtintas LR Seimo ir įsigalios nuo 2021 m. sausio 1-osios.

Alternatyvios medicinos paslaugos nebus apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Įsigaliojus PASP įstatymui, jis yra integruojamas į Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą. Įstatymo  iniciatorė, LR Sveikatos apsaugos ministerija, privalo tęsti ir vykdyti kompleksinį, tarpžinybinį-tarpinstitucinį darbą:

  • Bendradarbiauti su įvairių mokslo institucijų mokslininkais-ekspertais kuriant poįstatyminius teisės aktus, įgalinančius pagrįsti praktinius pamatus šio įstatymo įgyvendinimui;
  • Sukurti teisingą mokslinę-dalykinę terminologiją ir sąvokų išaiškinimą bei organizuoti mokslinių studijų vykdymą šiais klausimais. Kompleksiniam darbui atlikti rekomenduojama sudaryti tarpdisciplininę mokslininkų-ekspertų grupę ir numatyti darbų vykdymo terminus bei lėšų fondą jų įvertinimui;
  • Patvirtinti paslaugų kokybės standartus: protokolus, metodus, paslaugų teikimo reikalavimus;
  • Paskirti atsakingas institucijas įvairių fizinių ir juridinių asmenų darbo licencijavimui, stebėsenai ir priežiūrai.

Visa tai įgalins užtikrinti pacientų, besinaudojančių papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros priemonėmis, teises, o šių paslaugų teikėjai bus teisėtai įpareigoti vystyti saugią, kokybišką ir efektyvią veiklą.

Kitos aktualijos

2020 07 02
VDU Botanikos sode pagerbė vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės atminimą
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tęsiamas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas vaistininkės, etnobotanikės, Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės veiklai paminėti. Moksliniame-praktiniame seminare, kuris yra 26-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“ ...
Plačiau
2020 06 22
Vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų
2020-uosius paskelbus vaistininkės, etnobotanikės ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais, Vytauto Didžiojo universitete pradėtas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas šios išskirtinės asmenybės veiklai paminėti.   „Džiugu, kad Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį ...
Plačiau
2020 06 17
Atnaujintose ekspozicijose – išskirtinės ir retos bijūnų veislės
Žinia apie pražydusius bijūnus – viena laukiamiausių Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo naujienų. Ir štai jau galima ja pasidalinti – atnaujintose sodo ekspozicijose šiuo metu skleidžiasi įvairiaspalviai kvapnūs bijūnų žiedai. „VDU Botanikos sode įrengtos trys naujos bijūnų kolekcijos ekspozicijos. ...
Plačiau
2020 06 12
Tulpes primenančiais žiedais ima puoštis „smuiko medis“ – gelsvažiedis tulpmedis
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Kaune lankytojus vilioja nuostabiu reginiu – kviečia pasigrožėti įspūdingais vieno seniausių Lietuvoje gelsvažiedžio tulpmedžio (Liriodendron tulipifera) žiedais. „VDU Botanikos sode augantis tulpmedis buvo išaugintas iš sėklų, surinktų Veliuonos parke 1950 m. Analizuojant jo fenologinius ...
Plačiau