VDU Botanikos sodas

02
birželio

Mokslininkai padės atsistatyti pelkinėms augalų bendrijoms

Durpių gavyba drastiškai pažeidžia pelkių ekosistemas, gavybos plotuose sunaikinat visą pelkių ekosistemą, sutrikdant vandens balansą. Tokia suardyta buvusių pelkių ekosistema praranda ekologinį tvarumą ir be specialių pagalbinių  priemonių pati atsistatyti nebegali. Kol kas nėra atsakyta į labai svarbų klausimą, kaip durpynų renatūralizacijos proceso metu galima užtikrinti pelkių fitocenozėse augančių retų, saugotinų ar ekonominę vertę turinčių (naudojamųjų) augalų rūšių, reikšmingų visos pelkių ekosistemos išlikimui ir funkcionavimui, įvairovės išsaugojimą. Užtikrinant pelkinių fitocenozių atsistatymą sudaromos sąlygos atsistatyti ir kitiems pelkinių ekosistemų dalyviams – mikrofaunai, bestuburiams, vabzdžiams, ropliams, paukščiams ir žinduoliams.

Gegužės mėnesio pabaigoje REMIL įmonių grupė, vadovaujama verslininko Gintaro Rapkausko sudarė užsakomojo MTEP projekto „Išeksploatuotų durpynų renatūralizacija ir augalų bendrijų atsistatymo technologijų vystymas“ vykdymo sutartį su VDU Botanikos sodo mokslininkais. Projekto vadovas prof. dr. habil.  Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė, pasitelkdami VDU studentus įmonei priklausančiame Aklojo Ežero (Telšių r.) išeksploatuotame durpyne tirs pelkinių augalų bendrijų atsistatymo dinamiką siekiant buvusios pelkės renatūralizacijos.  Pilotinio projekto vykdymo metu bus kuriamos ir vertinamos  naujos technologijos, siekiant atstatyti natūralias pelkinių augalų bendrijas išeksploatuotuose durpynuose, o taip pat perkelti pelkių augalinės dangos fragmentus iš eksploatavimui skirtų aukštapelkių į atstatomus plotus, taip sudarant optimalias sąlygas spartesniam išeksploatuotų durpynų renatūralizacijos procesui bei išsaugant unikalią naujai įsavinamų durpynų plotų augalinę dangą. Vykdant tyrimus, bus taikomi geobotaniniai, fitoindikaciniai, agrocheminiai, genetiniai ir augalų populiacijų tyrimo metodai. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pagrindu bus sukurtas naujos technologijos prototipas, kuris bus panaudotas tolimesniam kitų išeksploatuotų aukštapelkių atstatymui / renatūralizacijai.

Kitos aktualijos

2021 05 18
Paprastoji kiaulpienė – ne tik pavasarinės gamtos puošmena, bet ir maistas bei vaistas
      Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja   Ar žinojote, kad vienas paprastosios kiaulpienės (Taraxacum officinale F. H. Wigg) augalas subrandina iki 8 000 sėklų? ...
Plačiau
2021 05 17
Storieji ir senieji VDU Botanikos sodo parko gyventojai
Vienas didžiausių žaliųjų plotų Kauno mieste – VDU Botanikos sodo parkas turtingas gausia dendrologine kolekcija, kurioje auga per 60 šeimų priklausantys lapuočiai ir 6 šeimų spygliuočių atstovai. Nemaža dalis sumedėjusių augalų išauginti iš sėklų bei sodinukų, gautų iš Europos, ...
Plačiau
2021 05 11
Šiltą savaitę – gausiausias tulpių žydėjimas
Vos kelios vasariškos šilumos dienos – ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo tulpių ekspozicija sprogo žiedais: vienu metu įvairiausiomis spalvomis ir formomis pasipuošė kone visų grupių tulpės – o jų VDU Botanikos sode Kaune, 10 arų plote, eksponuojama ...
Plačiau
2021 05 06
Tradiciniame konferencijos seminare – įvairiapusis dėmesys vaistiniams augalams
Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – tarpusavyje susietų žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei gamtos apsaugos tyrimų rezultatų skelbimas, sudarant galimybę ...
Plačiau