VDU Botanikos sodas

02
birželio

Mokslininkai padės atsistatyti pelkinėms augalų bendrijoms

Durpių gavyba drastiškai pažeidžia pelkių ekosistemas, gavybos plotuose sunaikinat visą pelkių ekosistemą, sutrikdant vandens balansą. Tokia suardyta buvusių pelkių ekosistema praranda ekologinį tvarumą ir be specialių pagalbinių  priemonių pati atsistatyti nebegali. Kol kas nėra atsakyta į labai svarbų klausimą, kaip durpynų renatūralizacijos proceso metu galima užtikrinti pelkių fitocenozėse augančių retų, saugotinų ar ekonominę vertę turinčių (naudojamųjų) augalų rūšių, reikšmingų visos pelkių ekosistemos išlikimui ir funkcionavimui, įvairovės išsaugojimą. Užtikrinant pelkinių fitocenozių atsistatymą sudaromos sąlygos atsistatyti ir kitiems pelkinių ekosistemų dalyviams – mikrofaunai, bestuburiams, vabzdžiams, ropliams, paukščiams ir žinduoliams.

Gegužės mėnesio pabaigoje REMIL įmonių grupė, vadovaujama verslininko Gintaro Rapkausko sudarė užsakomojo MTEP projekto „Išeksploatuotų durpynų renatūralizacija ir augalų bendrijų atsistatymo technologijų vystymas“ vykdymo sutartį su VDU Botanikos sodo mokslininkais. Projekto vadovas prof. dr. habil.  Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė, pasitelkdami VDU studentus įmonei priklausančiame Aklojo Ežero (Telšių r.) išeksploatuotame durpyne tirs pelkinių augalų bendrijų atsistatymo dinamiką siekiant buvusios pelkės renatūralizacijos.  Pilotinio projekto vykdymo metu bus kuriamos ir vertinamos  naujos technologijos, siekiant atstatyti natūralias pelkinių augalų bendrijas išeksploatuotuose durpynuose, o taip pat perkelti pelkių augalinės dangos fragmentus iš eksploatavimui skirtų aukštapelkių į atstatomus plotus, taip sudarant optimalias sąlygas spartesniam išeksploatuotų durpynų renatūralizacijos procesui bei išsaugant unikalią naujai įsavinamų durpynų plotų augalinę dangą. Vykdant tyrimus, bus taikomi geobotaniniai, fitoindikaciniai, agrocheminiai, genetiniai ir augalų populiacijų tyrimo metodai. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pagrindu bus sukurtas naujos technologijos prototipas, kuris bus panaudotas tolimesniam kitų išeksploatuotų aukštapelkių atstatymui / renatūralizacijai.

Kitos aktualijos

2020 09 25
Biotechnologijai skirta tarptautinė doktorantų mokykla
Rugsėjo 22–26 d. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakultete vykdoma tarptautinio Europos socialinio fondo projekto „Tarptautinės tarpdisciplininės biomedicinos ir farmacijos mokslų doktorantūros studijos Baltstogės medicinos universitete“ dalis – tarptautinė doktorantų mokykla „Biotechnologija medicinoje ir farmacijoje“.  Šioje mokykloje paskaitas skaitė ...
Plačiau
2020 09 23
Kviečia pasinaudoti kultūros paso galimybėmis
Puiki naujiena iš VDU Botanikos sodo Kaune – nuo šiol esame KULTŪROS PASO paslaugų tiekėjai! Kviečiame visos Lietuvos mokyklas pasinaudoti šia galimybe – atvykti į edukacijas „Augmenija – šalių kultūros atspindys“. Programa skirta 1–10 klasių moksleiviams. Edukacijos metu mokiniai ...
Plačiau
2020 09 21
Kaštainis ir kaštonas – ne giminės
Paprastąjį kaštoną (Aesculus hippocastanum) pažįsta bene kiekvienas, tačiau jo sėklos dažnai maišomos su valgomojo kaštainio (Castanea sativa) vaisiais. Vieni jų yra valgomi ir maistingi, kiti tinka floristikoje bei gamina cheminį junginį, kuris švyti ultravioletinėje šviesoje. Apie šių augalų skirtumus, ...
Plačiau
2020 09 16
Įrodo praktiškai: apyniai Lietuvoje puikiai auga ir gali būti auginami alaus gamybai
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode įkurtame unikaliame apynyne vyko derliaus ėmimo ceremonija. Šia švietėjiška veikla siekiama ne tik parodyti, kaip apyniai auginami ir kuo skiriasi skirtingų veislių derlius, bet ir įrodyti, kad alaus gamybai nebūtina įsigyti apynių spurgų iš ...
Plačiau