VDU Botanikos sodas

02
birželio

Mokslininkai padės atsistatyti pelkinėms augalų bendrijoms

Durpių gavyba drastiškai pažeidžia pelkių ekosistemas, gavybos plotuose sunaikinat visą pelkių ekosistemą, sutrikdant vandens balansą. Tokia suardyta buvusių pelkių ekosistema praranda ekologinį tvarumą ir be specialių pagalbinių  priemonių pati atsistatyti nebegali. Kol kas nėra atsakyta į labai svarbų klausimą, kaip durpynų renatūralizacijos proceso metu galima užtikrinti pelkių fitocenozėse augančių retų, saugotinų ar ekonominę vertę turinčių (naudojamųjų) augalų rūšių, reikšmingų visos pelkių ekosistemos išlikimui ir funkcionavimui, įvairovės išsaugojimą. Užtikrinant pelkinių fitocenozių atsistatymą sudaromos sąlygos atsistatyti ir kitiems pelkinių ekosistemų dalyviams – mikrofaunai, bestuburiams, vabzdžiams, ropliams, paukščiams ir žinduoliams.

Gegužės mėnesio pabaigoje REMIL įmonių grupė, vadovaujama verslininko Gintaro Rapkausko sudarė užsakomojo MTEP projekto „Išeksploatuotų durpynų renatūralizacija ir augalų bendrijų atsistatymo technologijų vystymas“ vykdymo sutartį su VDU Botanikos sodo mokslininkais. Projekto vadovas prof. dr. habil.  Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė, pasitelkdami VDU studentus įmonei priklausančiame Aklojo Ežero (Telšių r.) išeksploatuotame durpyne tirs pelkinių augalų bendrijų atsistatymo dinamiką siekiant buvusios pelkės renatūralizacijos.  Pilotinio projekto vykdymo metu bus kuriamos ir vertinamos  naujos technologijos, siekiant atstatyti natūralias pelkinių augalų bendrijas išeksploatuotuose durpynuose, o taip pat perkelti pelkių augalinės dangos fragmentus iš eksploatavimui skirtų aukštapelkių į atstatomus plotus, taip sudarant optimalias sąlygas spartesniam išeksploatuotų durpynų renatūralizacijos procesui bei išsaugant unikalią naujai įsavinamų durpynų plotų augalinę dangą. Vykdant tyrimus, bus taikomi geobotaniniai, fitoindikaciniai, agrocheminiai, genetiniai ir augalų populiacijų tyrimo metodai. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pagrindu bus sukurtas naujos technologijos prototipas, kuris bus panaudotas tolimesniam kitų išeksploatuotų aukštapelkių atstatymui / renatūralizacijai.

Kitos aktualijos

2021 02 18
Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei
Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė ...
Plačiau
2021 02 17
Gamtos trapumą įkūnijo sniego orangutanai VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode „apsigyveno“ beveik dviejų metrų aukščio orangutanė mama Eglė, švelniai glaudžianti prie savęs mažylį Ąžuolą: tokią sniego skulptūrą sukūrė Lietuvoje gyvenantis belgų skulptorius René Maria N. Maes. Idėjos iniciatoriai – profesorės Birutės Galdikas fondo ...
Plačiau
2021 02 17
Botanikos sodas karantino metu: nuo eksperimentų transliacijų iki virtualių ekskursijų
Nors dėl karantino apribojimų į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą lankytojai patekti negali, ieškoma naujų ir inovatyvių informacijos sklaidos būdų jiems pasiekti bei palaikyti abipusį ryšį ir bendrystę. Karantinas koreguoja, bet nesustabdo Botanikos sodo darbo: pasitelkiamos informacinės technologijos, nuotolinio ...
Plačiau
2021 02 15
Kviečia dalyvauti 27-oji tarptautinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2021“
Dalyvius registruotis kviečia jau 27 kartą organizuojama kasmetinė tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“. Konferencijos metu seminaru „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“  bus paminėtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinės, pedagoginės, ...
Plačiau