VDU Botanikos sodas

02
birželio

Mokslininkai padės atsistatyti pelkinėms augalų bendrijoms

Durpių gavyba drastiškai pažeidžia pelkių ekosistemas, gavybos plotuose sunaikinat visą pelkių ekosistemą, sutrikdant vandens balansą. Tokia suardyta buvusių pelkių ekosistema praranda ekologinį tvarumą ir be specialių pagalbinių  priemonių pati atsistatyti nebegali. Kol kas nėra atsakyta į labai svarbų klausimą, kaip durpynų renatūralizacijos proceso metu galima užtikrinti pelkių fitocenozėse augančių retų, saugotinų ar ekonominę vertę turinčių (naudojamųjų) augalų rūšių, reikšmingų visos pelkių ekosistemos išlikimui ir funkcionavimui, įvairovės išsaugojimą. Užtikrinant pelkinių fitocenozių atsistatymą sudaromos sąlygos atsistatyti ir kitiems pelkinių ekosistemų dalyviams – mikrofaunai, bestuburiams, vabzdžiams, ropliams, paukščiams ir žinduoliams.

Gegužės mėnesio pabaigoje REMIL įmonių grupė, vadovaujama verslininko Gintaro Rapkausko sudarė užsakomojo MTEP projekto „Išeksploatuotų durpynų renatūralizacija ir augalų bendrijų atsistatymo technologijų vystymas“ vykdymo sutartį su VDU Botanikos sodo mokslininkais. Projekto vadovas prof. dr. habil.  Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė, pasitelkdami VDU studentus įmonei priklausančiame Aklojo Ežero (Telšių r.) išeksploatuotame durpyne tirs pelkinių augalų bendrijų atsistatymo dinamiką siekiant buvusios pelkės renatūralizacijos.  Pilotinio projekto vykdymo metu bus kuriamos ir vertinamos  naujos technologijos, siekiant atstatyti natūralias pelkinių augalų bendrijas išeksploatuotuose durpynuose, o taip pat perkelti pelkių augalinės dangos fragmentus iš eksploatavimui skirtų aukštapelkių į atstatomus plotus, taip sudarant optimalias sąlygas spartesniam išeksploatuotų durpynų renatūralizacijos procesui bei išsaugant unikalią naujai įsavinamų durpynų plotų augalinę dangą. Vykdant tyrimus, bus taikomi geobotaniniai, fitoindikaciniai, agrocheminiai, genetiniai ir augalų populiacijų tyrimo metodai. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros pagrindu bus sukurtas naujos technologijos prototipas, kuris bus panaudotas tolimesniam kitų išeksploatuotų aukštapelkių atstatymui / renatūralizacijai.

Kitos aktualijos

2020 07 02
VDU Botanikos sode pagerbė vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės atminimą
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tęsiamas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas vaistininkės, etnobotanikės, Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės veiklai paminėti. Moksliniame-praktiniame seminare, kuris yra 26-osios tarptautinės mokslinės konferencijos „Žmogaus ir gamtos sauga 2020“ ...
Plačiau
2020 06 22
Vaistinių augalų žiniuonės Eugenijos Šimkūnaitės metai: nuo paskaitų iki mototuristų ekskursijų
2020-uosius paskelbus vaistininkės, etnobotanikės ir Lietuvos nacionalinio kultūrinio paveldo puoselėtojos habilituotos gamtos mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės metais, Vytauto Didžiojo universitete pradėtas švietėjiškų, nekomercinių renginių ciklas, skirtas šios išskirtinės asmenybės veiklai paminėti.   „Džiugu, kad Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį ...
Plačiau
2020 06 17
Atnaujintose ekspozicijose – išskirtinės ir retos bijūnų veislės
Žinia apie pražydusius bijūnus – viena laukiamiausių Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo naujienų. Ir štai jau galima ja pasidalinti – atnaujintose sodo ekspozicijose šiuo metu skleidžiasi įvairiaspalviai kvapnūs bijūnų žiedai. „VDU Botanikos sode įrengtos trys naujos bijūnų kolekcijos ekspozicijos. ...
Plačiau
2020 06 12
Tulpes primenančiais žiedais ima puoštis „smuiko medis“ – gelsvažiedis tulpmedis
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Kaune lankytojus vilioja nuostabiu reginiu – kviečia pasigrožėti įspūdingais vieno seniausių Lietuvoje gelsvažiedžio tulpmedžio (Liriodendron tulipifera) žiedais. „VDU Botanikos sode augantis tulpmedis buvo išaugintas iš sėklų, surinktų Veliuonos parke 1950 m. Analizuojant jo fenologinius ...
Plačiau