VDU Botanikos sodas

18
vasario

Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei

Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.).

Didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.) – tai dilgėlinių (Urticaceae Juss.) šeimos daugiametis žolinis vaistinis, vitamininis, maistinis, dažinis, pluoštinis augalas. Vaistinei augalinei žaliavai naudojamas visas augalas: tiek antžeminė (žolė / lapai / sėklos), tiek požeminė ( šaknys) dalys. Dilgėlių lapų preparatai pasižymi švelniu diuretiniu poveikiu, kuris siejamas su flavonoidais ir dideliu kalio kiekiu. Be to, šie preparatai naudojami sąnarių ligoms, artrozėms ar reumatiniams susirgimams gydyti. Mokslinėje literatūroje dilgėlių lapų ir šaknų preparatai aprašomi kaip veiksmingi būdai gydant prostatos hiperplaziją. Dilgėlių lapų preparatų uždegimą slopinantis poveikis siejamas su kavos-obuolių rūgštimi, kuri veikia granulocitų, leukotrienų, prostaglandinų sintezės mechanizmus. Dilgėlių lapai yra aprašyti Europos, Vokietijos farmakopėjose. Didžiųjų dilgėlių šaknų nuoviras arba etanolinė ištrauka (tinktūra) apsaugo galvos odą ir gerina plaukų struktūrą

Kontraindikacijos: negalima vartoti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui.

Nepageidaujamas poveikis: vartojant didesniais kiekiais ir ilgesnį laiką, galimi skrandžio ir žarnyno negalavimai.

 

Finale – dar penki puikiai žinomi augalai

Šiuose vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ organizuotuose rinkimuose sprendimus dėl 2021 metų Lietuvos vaistinio augalo priėmė speciali komisija, sudaryta iš šalies universitetų ir farmacijos kompanijų mokslininkų bei specialistų, tarp kurių – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugai nusipelniusi darbuotoja, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. habil. dr. Onos Ragažinskienė, Endobiogenikos ir integralios fiziologijos asociacijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto prof. dr. habil. Nijolė Savickienė,  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius doc. dr. Tauras Antanas Mekas, tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkė Kristina Staivė.

Komisijos nariai įvertino farmacijos bendruomenės 2021 metų vaistinio augalo rinkimo rezultatus pagal keletą kriterijų:

  • ar tai Lietuvoje paplitę ir auginami, visuomenei gerai žinomi ir dažnai vartojami perspektyvūs vaistiniai augalai;
  • ar tai kokybiška, saugi ir veiksminga vaistinė augalinė žaliava bei iš jos pagaminti preparatai bei jų poveikis žmogaus organizmui, pagrįstas moksliniais tyrimais.

Be nugalėtojos, didžiosios dilgėlės, į finalą taip pat pateko tokie vaistiniai augalai kaip mažalapė liepa, vaistinė ramunė, plačialapis gyslotis, kartusis kietis ar valgomasis česnakas.

 

Dėmesys vaistinių augalų pažinimui

Šių tradicinių rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą, jų racionalų praktinį naudojimą įvairiose srityse. Supažindinti su augalinių vaistinių preparatų ne tik gydomosiomis savybėmis, bet ir kontraindikacijomis bei nepageidaujamais poveikiais. Prieš pradedant gydymo kursą, rekomenduoja pasitarti su gydytoju arba vaistininku – tai licencijuoti medicinos ir sveikatos mokslų krypties specialistai, aktyviai teikiantys profesionalią informaciją.

Jau antri metai Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį į farmacijos mokslo – farmakognozijos sritį, tai yra vaistinių augalų reikšmę ligų prevencijai ir gydymui. 2021-ieji paskelbti sveikos gyvensenos, farmakognozijos ir botanikos mokslo pradininko Lietuvoje – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais, minint šio mokslininko 250–ąsias gimimo metines. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (PASP) įstatymas, kuris, be kitų sričių, pagrindžia sveiką gyvenseną, fiterapiją, aromoterapiją, kur tyrimo objektas yra vaistiniai augalai.

Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja

Kitos aktualijos

2021 02 17
Gamtos trapumą įkūnijo sniego orangutanai VDU Botanikos sode
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode „apsigyveno“ beveik dviejų metrų aukščio orangutanė mama Eglė, švelniai glaudžianti prie savęs mažylį Ąžuolą: tokią sniego skulptūrą sukūrė Lietuvoje gyvenantis belgų skulptorius René Maria N. Maes. Idėjos iniciatoriai – profesorės Birutės Galdikas fondo ...
Plačiau
2021 02 17
Botanikos sodas karantino metu: nuo eksperimentų transliacijų iki virtualių ekskursijų
Nors dėl karantino apribojimų į Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodą lankytojai patekti negali, ieškoma naujų ir inovatyvių informacijos sklaidos būdų jiems pasiekti bei palaikyti abipusį ryšį ir bendrystę. Karantinas koreguoja, bet nesustabdo Botanikos sodo darbo: pasitelkiamos informacinės technologijos, nuotolinio ...
Plačiau
2021 02 15
Kviečia dalyvauti 27-oji tarptautinė konferencija „ŽMOGAUS IR GAMTOS SAUGA 2021“
Dalyvius registruotis kviečia jau 27 kartą organizuojama kasmetinė tarptautinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2021“. Konferencijos metu seminaru „Mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų tyrimus ir racionalų panaudojimą“  bus paminėtas farmakognosto, botaniko, vienuolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) mokslinės, pedagoginės, ...
Plačiau
2021 02 09
Sakai, gintarai ir kodėl jie švyti ultravioletinėje šviesoje
Spygliuočiai augalai turi išvystę puikią antiseptinę apsaugos sistemą, kuri apsaugo visas augalo dalis. Ši sistema susijusi su daugybe vertikalių ir horizontalių kanalėlių, kuriuose saugomi sakai. Sakai į išorę išsiveržia tik pažeidus augalą: tai skaidri, bespalvė ar gelsvos spalvos, lipni, ...
Plačiau