VDU Botanikos sodas

18
vasario

Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei

Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.).

Didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.) – tai dilgėlinių (Urticaceae Juss.) šeimos daugiametis žolinis vaistinis, vitamininis, maistinis, dažinis, pluoštinis augalas. Vaistinei augalinei žaliavai naudojamas visas augalas: tiek antžeminė (žolė / lapai / sėklos), tiek požeminė ( šaknys) dalys. Dilgėlių lapų preparatai pasižymi švelniu diuretiniu poveikiu, kuris siejamas su flavonoidais ir dideliu kalio kiekiu. Be to, šie preparatai naudojami sąnarių ligoms, artrozėms ar reumatiniams susirgimams gydyti. Mokslinėje literatūroje dilgėlių lapų ir šaknų preparatai aprašomi kaip veiksmingi būdai gydant prostatos hiperplaziją. Dilgėlių lapų preparatų uždegimą slopinantis poveikis siejamas su kavos-obuolių rūgštimi, kuri veikia granulocitų, leukotrienų, prostaglandinų sintezės mechanizmus. Dilgėlių lapai yra aprašyti Europos, Vokietijos farmakopėjose. Didžiųjų dilgėlių šaknų nuoviras arba etanolinė ištrauka (tinktūra) apsaugo galvos odą ir gerina plaukų struktūrą

Kontraindikacijos: negalima vartoti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui.

Nepageidaujamas poveikis: vartojant didesniais kiekiais ir ilgesnį laiką, galimi skrandžio ir žarnyno negalavimai.

 

Finale – dar penki puikiai žinomi augalai

Šiuose vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ organizuotuose rinkimuose sprendimus dėl 2021 metų Lietuvos vaistinio augalo priėmė speciali komisija, sudaryta iš šalies universitetų ir farmacijos kompanijų mokslininkų bei specialistų, tarp kurių – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugai nusipelniusi darbuotoja, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. habil. dr. Onos Ragažinskienė, Endobiogenikos ir integralios fiziologijos asociacijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto prof. dr. habil. Nijolė Savickienė,  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius doc. dr. Tauras Antanas Mekas, tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkė Kristina Staivė.

Komisijos nariai įvertino farmacijos bendruomenės 2021 metų vaistinio augalo rinkimo rezultatus pagal keletą kriterijų:

  • ar tai Lietuvoje paplitę ir auginami, visuomenei gerai žinomi ir dažnai vartojami perspektyvūs vaistiniai augalai;
  • ar tai kokybiška, saugi ir veiksminga vaistinė augalinė žaliava bei iš jos pagaminti preparatai bei jų poveikis žmogaus organizmui, pagrįstas moksliniais tyrimais.

Be nugalėtojos, didžiosios dilgėlės, į finalą taip pat pateko tokie vaistiniai augalai kaip mažalapė liepa, vaistinė ramunė, plačialapis gyslotis, kartusis kietis ar valgomasis česnakas.

 

Dėmesys vaistinių augalų pažinimui

Šių tradicinių rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą, jų racionalų praktinį naudojimą įvairiose srityse. Supažindinti su augalinių vaistinių preparatų ne tik gydomosiomis savybėmis, bet ir kontraindikacijomis bei nepageidaujamais poveikiais. Prieš pradedant gydymo kursą, rekomenduoja pasitarti su gydytoju arba vaistininku – tai licencijuoti medicinos ir sveikatos mokslų krypties specialistai, aktyviai teikiantys profesionalią informaciją.

Jau antri metai Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį į farmacijos mokslo – farmakognozijos sritį, tai yra vaistinių augalų reikšmę ligų prevencijai ir gydymui. 2021-ieji paskelbti sveikos gyvensenos, farmakognozijos ir botanikos mokslo pradininko Lietuvoje – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais, minint šio mokslininko 250–ąsias gimimo metines. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (PASP) įstatymas, kuris, be kitų sričių, pagrindžia sveiką gyvenseną, fiterapiją, aromoterapiją, kur tyrimo objektas yra vaistiniai augalai.

Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja

Kitos aktualijos

2021 09 09
Ar išnaudotuose durpynuose vešės spanguolių sąžalynai?
Ar galima atkurti pelkes po durpių kasybos? Mokslininkai sako, kad taip: durpių išteklių telkiniai gali būti sėkmingai rekultivuoti, visiškai atkuriant aukštapelkių augalų bendrijas, tuo pačiu sudarant natūralias sąlygas įvairioms paukščių, vabzdžių ir kitų gyvūnų rūšims įsikurti. Analizuojant Aklojo ežero ...
Plačiau
2021 09 07
VDU Botanikos sodas – mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“
VDU Botanikos sodas jau tradiciškai dalyvauja mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ ir šiemet kviečia moksleivius į edukacijas bei ekskursijas.   Edukacija „Kas gyvena vandens laše? Mikroskopijos pasaulis“ Rugsėjo 13 d. 11 val. Rugsėjo 13 d. 13 val.  Jos metu sužinosite, ...
Plačiau
2021 09 03
Pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
Spalvingiausi rudens pranašai išdidžiai iškėlė prabangius graižus į saulę: mūsų sode jau žydi viena didžiausių jurginų kolekcijų Lietuvoje. Ji padalinta per kelis laukus, kuriuose auga tiek Lietuvos selekcininkų sukurtos veislės, tiek ir iš viso pasaulio atkeliavę visų klasifikacinių grupių ...
Plačiau
2021 08 22
Originaliai pagerbti vaistinių augalų mokslininkai
2021-uosius metus  Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė kunigo, vienuolio, farmakognosto ir botaniko Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos jubiliejiniais metais. Ta proga Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tęsiamas švietėjiškų, socialinių renginių ciklas, minint vaistinių augalų profesionalų, tyrėjų, etnopaveldo puoselėtojų Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250–ąsias, ...
Plačiau