VDU Botanikos sodas

18
vasario

Metų vaistažolės titulas – didžiajai dilgėlei

Puoselėjant senąsias vaistažolininkystės tradicijas, supažindinant visuomenę su vaistinių augalų įvairove, jos gausinimu ir racionaliu vartojimu, jau antrą kartą inicijuojami „Vaistinių augalų“ rinkimai, skirti Vasario 16-osios šventei paminėti. Šiemet iš 66 vaistinių augalų sąrašo metų vaistiniu augalu išrinkta didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.).

Didžioji dilgėlė (Urtica dioica L.) – tai dilgėlinių (Urticaceae Juss.) šeimos daugiametis žolinis vaistinis, vitamininis, maistinis, dažinis, pluoštinis augalas. Vaistinei augalinei žaliavai naudojamas visas augalas: tiek antžeminė (žolė / lapai / sėklos), tiek požeminė ( šaknys) dalys. Dilgėlių lapų preparatai pasižymi švelniu diuretiniu poveikiu, kuris siejamas su flavonoidais ir dideliu kalio kiekiu. Be to, šie preparatai naudojami sąnarių ligoms, artrozėms ar reumatiniams susirgimams gydyti. Mokslinėje literatūroje dilgėlių lapų ir šaknų preparatai aprašomi kaip veiksmingi būdai gydant prostatos hiperplaziją. Dilgėlių lapų preparatų uždegimą slopinantis poveikis siejamas su kavos-obuolių rūgštimi, kuri veikia granulocitų, leukotrienų, prostaglandinų sintezės mechanizmus. Dilgėlių lapai yra aprašyti Europos, Vokietijos farmakopėjose. Didžiųjų dilgėlių šaknų nuoviras arba etanolinė ištrauka (tinktūra) apsaugo galvos odą ir gerina plaukų struktūrą

Kontraindikacijos: negalima vartoti esant padidėjusiam kraujo krešėjimui.

Nepageidaujamas poveikis: vartojant didesniais kiekiais ir ilgesnį laiką, galimi skrandžio ir žarnyno negalavimai.

 

Finale – dar penki puikiai žinomi augalai

Šiuose vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ organizuotuose rinkimuose sprendimus dėl 2021 metų Lietuvos vaistinio augalo priėmė speciali komisija, sudaryta iš šalies universitetų ir farmacijos kompanijų mokslininkų bei specialistų, tarp kurių – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugai nusipelniusi darbuotoja, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. habil. dr. Onos Ragažinskienė, Endobiogenikos ir integralios fiziologijos asociacijos prezidentė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto prof. dr. habil. Nijolė Savickienė,  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorius doc. dr. Tauras Antanas Mekas, tinklo „Eurovaistinė“ vaistininkė Kristina Staivė.

Komisijos nariai įvertino farmacijos bendruomenės 2021 metų vaistinio augalo rinkimo rezultatus pagal keletą kriterijų:

  • ar tai Lietuvoje paplitę ir auginami, visuomenei gerai žinomi ir dažnai vartojami perspektyvūs vaistiniai augalai;
  • ar tai kokybiška, saugi ir veiksminga vaistinė augalinė žaliava bei iš jos pagaminti preparatai bei jų poveikis žmogaus organizmui, pagrįstas moksliniais tyrimais.

Be nugalėtojos, didžiosios dilgėlės, į finalą taip pat pateko tokie vaistiniai augalai kaip mažalapė liepa, vaistinė ramunė, plačialapis gyslotis, kartusis kietis ar valgomasis česnakas.

 

Dėmesys vaistinių augalų pažinimui

Šių tradicinių rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą, jų racionalų praktinį naudojimą įvairiose srityse. Supažindinti su augalinių vaistinių preparatų ne tik gydomosiomis savybėmis, bet ir kontraindikacijomis bei nepageidaujamais poveikiais. Prieš pradedant gydymo kursą, rekomenduoja pasitarti su gydytoju arba vaistininku – tai licencijuoti medicinos ir sveikatos mokslų krypties specialistai, aktyviai teikiantys profesionalią informaciją.

Jau antri metai Lietuvos Respublikos Seimas atkreipė dėmesį į farmacijos mokslo – farmakognozijos sritį, tai yra vaistinių augalų reikšmę ligų prevencijai ir gydymui. 2021-ieji paskelbti sveikos gyvensenos, farmakognozijos ir botanikos mokslo pradininko Lietuvoje – Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos metais, minint šio mokslininko 250–ąsias gimimo metines. Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros (PASP) įstatymas, kuris, be kitų sričių, pagrindžia sveiką gyvenseną, fiterapiją, aromoterapiją, kur tyrimo objektas yra vaistiniai augalai.

Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja

Kitos aktualijos

2021 06 23
Joninių nakties augalas: paparčių kolekcija mūsų botanikos sode
Augalai, be kurių neįsivaizduojama vasaros saulėgrįžos šventė – Joninės. Augalai, kurių žiedas apipintas giliausią senovę menančiomis legendomis – nes niekas jo neregėjo ir, deja, neregės. Lietuvoje aptinkamos 23 jų rūšys, tiesa, nemaža dalis yra retos arba labai retos, tad ...
Plačiau
2021 06 22
Puošniausias birželio medis: apie gelsvažiedį tulpmedį
Jei reikėtų išrinkti puošniausią birželio mėnesio medį VDU Botanikos sode Kaune, juo neabejotinai ir be konkurencijos taptų gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera) – medis, kurio žiedų pamatyti kasmet atvyksta šimtai lankytojų iš visos Lietuvos. Šiemet tulpmedžiai Botanikos sode gausiais delno ...
Plačiau
2021 06 17
Liepos 13, 14 ir 20, 21 dienomis oranžerija nelankoma
DĖMESIO: informuojame, kad liepos 13, 14 ir 20, 21 dienomis VDU Botanikos sodo oranžerija nelankoma. Atsiprašome už nepatogumus ir kviečiame apsilankyti kitomis dienomis.
Plačiau
2021 06 17
Vėlyvas pavasaris bijūnams patiko: išplėstoje VDU Botanikos sodo kolekcijoje šiemet išaugo milžinai
„Ar jau pražydo bijūnai?“ – tai klausimas, į kurį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo darbuotojams pastarąjį mėnesį teko atsakinėti dažniausiai. Puošnių žiedų išsiilgusiems lankytojams turime puikią žinią: taip, didysis bijūnų žydėjimas jau prasidėjo! Dar puikiau tai, kad šiemet ...
Plačiau