VDU Botanikos sodas

14
vasario

Meilės dieną pražydo leopardinis amorfofalas

Vasario 14-ąją, meilės ir romantikos dieną, VDU Botanikos sode Kaune pražydo neromantiškai vadinami augalai. Lavongėlėmis, velnio liežuviais, gyvatės palmėmis vadinami leopardiniai amorfofalai (Amorphophallus konjac) egzotikos mėgėjus traukia dėl savo neįprastos formos ir specifinio, nemalonaus,  pūvančią mėsą primenančio kvapo.

„Leopardiniai amorfofalai šiemet pražydo kiek vėliau nei įprasta. Kas dieną stebėjome, kaip nenoriai, po truputėlį skleidžiasi žiedai. Tačiau šiandien pašvietus saulutei, augalai pilnai pražydo ir ėmė skleisti savo kvapą“, – sakė VDU Botanikos sodo vyriausioji specialistė Renata Čanovienė.

Gentyje, kurios pavadinimas verčiamas kaip „beformė išauga“, – apie 170 augalų rūšių, augančių atogrąžų juostoje nuo Afrikos iki Australijos. Didžiulis augalo žiedas išauga iš po žeme esančio gumbo. Vos kelios rūšys maloniai kvepia, o dauguma turi nemalonų pūvančios mėsos kvapą. Taip augalas privilioja muses, kurios, patekusios į žiedo vidų, negali išlipti, nes trukdo daugybė burbuolės viduryje išsidėsčiusių plaukelių. Išsilaisvina, kai vyriškieji žiedai subręsta, ir žiedadulkės nusėda ant vabzdžių, kurie apdulkina moteriškus žiedus. Savidulka nevyksta, nes moteriški žiedai vystosi anksčiau. Žiedyno apačioje yra moteriški piesteliniai žiedai, aukščiau – vyriškieji kuokeliniai, o viršutinė dalis – sterili.

Turint sąlygas, egzotiškąjį amorfofalą nėra sudėtinga išsiauginti ir namuose. Tiesa, tam, kad augalas išaugintų didelius gumbus ir išleistų įspūdinguosius žiedynus, būtina itin puri ir derlinga žemė. Pavasarį į gerą žemę saulėtoje vietoje pasodintas gumbas išleis vieną lapą. Per vasarą gausiai tręšiamas, rudenį gumbas iškasamas ir laikomas sausai, bet šiltai, kol pradeda leisti savo puošnųjį 1,5–2 metrų aukščio žiedyną. Būtina pastebėti, kad žiedų skleidžiamas pūvančios  mėsos kvapas gali įsigerti į baldus – tuomet greitai jo atsikratyti gali būti sudėtinga.

Leopardiniai amorfofalai VDU  Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas) žydi tik kelias dienas, tad lankytojai kviečiami suskubti ir pamatyti egzotiškuosius VDU Botanikos sodo oranžerijos augalus.

 

Kitos aktualijos

2021 05 06
Tradiciniame konferencijos seminare – įvairiapusis dėmesys vaistiniams augalams
Tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga“ vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – tarpusavyje susietų žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei gamtos apsaugos tyrimų rezultatų skelbimas, sudarant galimybę ...
Plačiau
2021 05 05
Lietuvos botanikos tėvas Jurgis Ambraziejus Pabrėža: jo indėlis į šalies mokslą ir kultūrą
Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849) – Lietuvos šviesuolis, kunigas, pamokslininkas, botanikas, žavėjęs amžininkus ir vėlesnes kartas savo darbštumu bei kruopštumu, kūręs lietuvišką botanikos terminologiją ir augalų vardyną, palikęs neišdildomą įspaudą šalies botanikos ir geografijos mokslo istorijoje. Minint 250-ąsias jo gimimo ...
Plačiau
2021 04 27
Retųjų augalų medžiotojo istorijos
Ką tik pasirodžiusioje naujausio leidimo Lietuvos raudonojoje knygoje prie saugomų augalų aprašymų rasite ir keliolika VDU Botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratoriaus Kęstučio Obelevičiaus įamžintų retųjų augalų nuotraukų. Ir tai visai nestebina: daugelis Kęstutį pažįsta kaip vieną tų, kuriuos ...
Plačiau
2021 04 22
Geltonas pavasaris sode
Jau kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, prieš skleidžiantis lapams, pražysta geltonžiedės sedulos. VDU Botanikos sode Kaune iš viso auginame kelias sedulų rūšis bei jų veisles: mūsų parke galite pamatyti raudonąją, baltąją, gausiažiedę, geltonžiedę, kvapiąją, palaipinę, japoninę sedulą. Sedulos (Cornus ...
Plačiau