Į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo gėlynus atsikrausto daugiau kaip 60 gebenių lipikių: kelioms savaitėms šie augalai buvo tapę įkvepiančios instaliacijos „Taikos dronai“ dalimi ir, minint pasaulinę Laimės dieną, eksponuoti Kauno „Akropolyje“. Instaliacijai pasibaigus, augalai padovanoti ir antram gyvenimui atvyko į VDU Botanikos sodą, kur pakeltose lysvėse papildys naujai kuriamas ekspozicijas bei gėlynus.
Įspūdinga architektų ir floristų jungtinės komandos sukurta gyvoji instaliacija „Taikos dronai“, kuriai buvo panaudota daugiau kaip pusšimtis žaliuojančių augalų, sulaukė itin didelio prekybos centro lankytojų dėmesio. Tad galvodami apie supančią aplinką, idėją įgyvendinę Kauno „Akropolis“ ir agentūra „Salto“ nusprendė instaliaciją puošusius augalus padovanoti VDU Botanikos sodui.
„Esame socialiai atsakingas verslas, todėl praktika, kai po įvykusio renginio ar meninio projekto dovanojame tam tikrus daiktus, mums ne naujiena. Visuomet tai, ką galima prikelti antram gyvenimui ir panaudoti iš naujo, padovanojame tiems, kam to labiausiai reikia ir kas galės jais tinkamai pasirūpinti. Mūsų prekybos centre didelis dėmesys skiriamas visuomeninėms, meno ir socialinėms iniciatyvoms, nuolat stengiamasi kurti bendruomeniškumo jausmą, prisidedant prie prasmingų projektų ir teigiamų pokyčių visuomenėje. O toks antrinis daiktų panaudojimas mums dar garsiau leidžia skleisti žinią apie tvarumą,“ – sako prekybos centro Kauno „Akropolis“ turto valdytoja Akvilė Kalvaitienė.
Kaip pastebi VDU Botanikos sodo Paslaugų ir edukacijos skyriaus vadovė Kristina Mulevičienė, įvairios partnerystės ir prasmingos bendros programos su socialiniais, verslo, mokslo partneriais yra neatsiejama šiuolaikinio botanikos sodo dalis: „Tad ir mes VDU Botanikos sode kasmet jungiamės prie įvairių iniciatyvų, ypač, kai jos susijusios su tvarumo idėjomis ir ekologiškos pasaulėžiūros puoselėjimu. Perimdami meninės instaliacijos augalus savo globon, ne tik suteikiame jiems antrąjį gyvenimą, bet ir, panaudodami juos dekoratyvinių augalų kompozicijose, dalinsimės idėjomis, kaip nereiklias ir dailias gebenes galima panaudoti želdynuose, gėlynuose“.
Gebenės: kambario, lauko ir Raudonosios knygos augalas
Kaip pastebi Botanikos sodo specialistai, nors šios gebenės kambariuose auginamos dar nuo 19 a., tačiau didžiojoje Europos dalyje yra populiaresnės kaip lauko augalas.
Gebenė lipikė – Hedera helix L. – tai visžalė laipiojanti liana, pridėtinių šaknelių pagalba lipanti medžiais, tvoromis bei sienomis. Kai nėra į ką lipti, gebenė driekiasi žeme ir lyg kilimas gali padengti didžiulius žemės plotus. Natūraliai ji auga Europoje ir Pietvakarių Azijoje.
Beje, tai vienintelė gebenė, natūraliai auganti ir Lietuvoje, tiesa, reta, todėl įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Lapai sodriai žali, žvilgantys, skiautėti. Yra sukurta nemažai veislių įvairiai margintais lapais.
Gebenės – nereiklūs augalai. Gerai auga vidutinio drėgnumo ir trąšumo, vandeniui ir orui laidžioje dirvoje, daliniame pavėsyje. Deja, žiemomis Lietuvoje gebenės dažnai apšąla, bet pavasarį dažniausiai atželia.
Įvairiose kultūrose ir religijose gebenės turėjo įvairias simbolines reikšmes. Pagonys ir krikščionys jas laikė amžinojo gyvenimo simboliu. Dėl labai tvirto prisitvirtinimo prie atramos, kuria lipa, gebenės Anglijoje Viktorijos laikais buvo laikomos tvirtos draugystės simboliu ir jų motyvai buvo itin populiarūs dovanose. Senovės Graikijoje nugalėtojai kartais buvo vainikuojami gebenių vainikais.