VDU Botanikos sodas

08
vasario

Kvapni didelių erdvių karalienė: kūginė pušis

Kūginė pušis (Pinus jeffreyi Balf.) priklauso pušinių (Pinaceae Lindl.) šeimai, pušų (Pinus L.) genčiai. Natūraliai paplitusi Šiaurės Amerikoje. Pavadinta škotų botanikos tyrinėtojo Džono Džefrio vardu, kuris šią pušį atrado 1852 metais Šastos slėnyje, Kalifornijoje, vienos savo kelionės metu.

VDU Botanikos sode auginamos kelios kūginės pušys, įsigytos sėklomis 1999 metais iš Vokietijos, Ebersvaldo botanikos sodo, ir viena – iš Lenkijos, Kornik  dendrologijos instituto. Iš Vokietijos gautos pušys jau prieš metus užaugino pirmuosius kankorėžius, o iš Lenkijos – šiais metais davė pirmąjį derlių.

Tai didelis, lėtai augantis medis, galintis savo tėvynėje pasiekti net 25–40 m aukštį. Visžalis augalas, spygliuotis. Mėgsta saulėtą vietą. Jauni medeliai turi piramidinę lają. Spygliai išsidėstę kuokštais po 3, bet gali būti ir po 2. Tvirti, pilkšvai žali, net iki 12–23 cm ilgio. Kankorėžiai smailūs, 12–24 cm ilgio. Kol nesubrendę, būna violetiniai, o subrendę – šviesiai rudi. Kankorėžio žvynai sumedėję, turi aštrų, trumpą, į vidų nukreiptą spygliuką. Sėklos – 10–12 mm ilgio, su dideliu sparneliu (15–25 mm ilgio), kuris padeda joms toliau nuskristi. Sėklos subręsta sausio–vasario mėnesiais, praėjus dviems metams po storbilų sporifikavimo. Šio augalo sėklas mėgsta paukščiai, pelės, voverės ir kurmiai.

Gerai auga smėlingame dirvožemyje ar priemolyje, mėgsta pakankamai nusausintą, rūgščią ir neutralią dirvą. Atspari šalčiui.

Kūginė pušis panaši į geltonąją pušį, tačiau turi ir daug skirtumų. Kūginės pušies spyglių spalva yra melsvai žalia, didesni kankorėžiai ir jų žvyno gale esami spygliukai nukreipti į vidų. Be to, skiriasi kamieno žievė: ji giliai vagota ir rausvai ruda, lyginant su geltonosios pušies oranžine spalva. Kūginė pušis labiau pakenčia nepalankias augimo sąlygas negu geltonoji pušis, todėl gali augti skurdesniame dirvožemyje, šaltesniame ir sausesniame klimate.

Šis puikus medis gali skleisti malonų vanilės, citrinos, ananaso, žibuoklės, obuolio ar sviesto kvapą, nulaužus ūglį ar šakelę, patrynus kelis spyglius ar kamieno žievę. Kvapas susijęs su neįprasta dervos sudėtimi. Kūginė pušis savo tėvynėje vertinama dėl kokybiškos medienos, iš kurios gaminami baldai, durys, langai ir kita. Pušų spygliai naudojami eterinių aliejų gamybai, o šie – garinimui, vonelėms, kompresams nuo įvairių peršalimo ligų.

Lietuvoje kūginė pušis dar nėra plačiai paplitusi. Auginti patariama didesnėse erdvėse, nes jos mėgsta saulėtą vietą ir užauga dideliu, puošniu medžiu, džiuginančiu ištisus metus.

Parengė vyresn. dendrologė Loreta Buknienė

Kitos aktualijos

2021 09 09
Ar išnaudotuose durpynuose vešės spanguolių sąžalynai?
Ar galima atkurti pelkes po durpių kasybos? Mokslininkai sako, kad taip: durpių išteklių telkiniai gali būti sėkmingai rekultivuoti, visiškai atkuriant aukštapelkių augalų bendrijas, tuo pačiu sudarant natūralias sąlygas įvairioms paukščių, vabzdžių ir kitų gyvūnų rūšims įsikurti. Analizuojant Aklojo ežero ...
Plačiau
2021 09 07
VDU Botanikos sodas – mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“
VDU Botanikos sodas jau tradiciškai dalyvauja mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ ir šiemet kviečia moksleivius į edukacijas bei ekskursijas.   Edukacija „Kas gyvena vandens laše? Mikroskopijos pasaulis“ Rugsėjo 13 d. 11 val. Rugsėjo 13 d. 13 val.  Jos metu sužinosite, ...
Plačiau
2021 09 03
Pražydo puošniausios rudens gėlės – gausi jurginų kolekcija
Spalvingiausi rudens pranašai išdidžiai iškėlė prabangius graižus į saulę: mūsų sode jau žydi viena didžiausių jurginų kolekcijų Lietuvoje. Ji padalinta per kelis laukus, kuriuose auga tiek Lietuvos selekcininkų sukurtos veislės, tiek ir iš viso pasaulio atkeliavę visų klasifikacinių grupių ...
Plačiau
2021 08 22
Originaliai pagerbti vaistinių augalų mokslininkai
2021-uosius metus  Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė kunigo, vienuolio, farmakognosto ir botaniko Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos jubiliejiniais metais. Ta proga Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode tęsiamas švietėjiškų, socialinių renginių ciklas, minint vaistinių augalų profesionalų, tyrėjų, etnopaveldo puoselėtojų Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos 250–ąsias, ...
Plačiau