VDU Botanikos sodas

18
balandžio

Kuo kvepia žydinti palmė?

Aplankyti tropinius drugius į VDU Botanikos sodo oranžeriją Kaune gausiai plūstantys lankytojai pastarosiomis dienomis nustebę ilgėliau stabteli centrinėje oranžerijos dalyje – palminėje, smalsiai dairydamiesi ir klausdami: „Kas čia taip kvepia“? Erdvią patalpą stipriu, saldžiu aromatu užliejusį „kaltininką“ pamatyti ir labai lengva, ir gan sunku: lengva – nes tai didžiausia ir seniausia palmė ne tik palminėje, bet visoje VDU Botanikos sodo oranžerijoje. O sunku – nes įspūdingo dydžio, pusantro-dviejų metrų plotį pasiekiantis gelsvų smulkučių žiedelių žiedynas skleidžiasi pačioje oranžerijos palubėje, maždaug 12 metrų aukštyje, todėl jį pastebi toli gražu ne kiekvienas.

Tad jei visada norėjote pajusti, kuo kvepia žydinti palmė – pats metas apsilankyti VDU Botanikos sode, kur šiuo metu žydi seniausia ir didžiausia palmė, 1949 metais į Kauną iš Italijos Modenos botanikos sodo atkeliavusi palmetinė sabalpalmė (Sabal palmetto (Walt) Lodd.).

Ši oranžerijos senbuvė nėra labai lepi ar įnoringa: sabalpalmės apskritai yra atsparus augalas, prisitaikęs išgyventi įvairiose, ne itin palankiose aplinkos sąlygose – esant sausroms, užsistovėjus vandeniui, nuo vandenyno pučiant stipriems druskos prisotintiems vėjams. Net ir žiemą šios palmės gali ištverti šalčius iki -13 oC. Kad sabalpalmės gerai augtų, užtenka tik karštų ir drėgnų vasarų.

Sabalpalmės – vienos seniausiai egzistuojančių palmių, atsiradusios prieš daugiau nei 80 milijonų metų. Natūraliai šios palmės paplitusios Atlanto vandenyno skalaujamose pietrytinėse JAV teritorijose, Kuboje, Bahamose.

Gamtoje palmetinė sabalpalmė užauga iki 20 m aukščio, jos vėduokliški lapai gali siekti iki 3 m ilgio. Ir gyvena ši palmė ilgai – vidutiniškai iki 80-90 metų, o kartais ir iki 150 metų ar daugiau.

Žydi pavasarį apie 1 mėnesį. Žiedeliai smulkūs, kreminės spalvos, susitelkę į didelius 1,5-2,5 m žiedynus.  Šalia šių metų žiedynų matyti ir juodos, iki 1 cm ilgio uogos – tai šios palmės vaisiai, kuriais gamtoje mielai smaguriauja įvairūs paukščiai, taip išplatindami sėklas po visas apylinkes. Beje, sėklos sudygsta be jokio vargo ir taip gausiai, kad dažnai sabalpalmė laikoma piktžole. O pačias sėklas vietos gyventojai nuo seno naudoja natūraliojoje medicinoje nestipriai karščiuojant, esant viršsvoriui ar danties skausmui.

Liaudyje palmetinė sabalpalmė dažnai vadinama kopūstpalme, nes viršūninai pumpurai, skoniu primenantys kopūsto šerdį ar artišoką, anksčiau buvo naudojami maistui. Sabalpalmės mediena lengva, minkšta ir atspari vandeniui, dėl to plačiai naudojama krantinių poliams.

2023 04 18

Kitos aktualijos

2024 04 19
Didysis tulpių žydėjimas prasidėjo!
2024 04 19 Nors orai šiluma nelepina, tačiau mūsų sode didysis tulpių žydėjimas jau pasirengęs tikram spalvų sprogimui: trečiąją balandžio savaitę pradėjo masiškai skleistis Darvino hibridai, Fosterio, pilnavidurės tulpės, pradeda skleistis Triumfo ir net tokios įprastai vėlyvos kaip lelijažiedės, ...
Plačiau
2024 04 12
Dviejų botanikos sodų bendradarbiavimą įamžino pasodintas vaismedis
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo ir Strasbūro universiteto Botanikos sodo draugystė užsimezgė 2023 m. rudenį, kai minint Ukrainos derybų dėl stojimo į Europos sąjungą pradžią, į Briuselį ir Strasbūrą europarlamentaro Petro Auštrevičiaus iniciatyva buvo atvežtos ir pasodintos ukrainiečiams ramybę ...
Plačiau
2024 04 08
Botanikos sode kuriasi „Dėdės Gedo elfų“ kaimelis
Vos sprindžio dydžio nameliai su miniatiūrinėmis detalėmis ima dygti Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode. Link vaikų žaidimų aikštelės keliaujantys smalsieji sodo lankytojai turi būti akyli – senuose kelmuose ar medžių pašaknėse jie gali išvysti ir gėrėtis Gedimino Visockio kūriniais. ...
Plačiau
2024 04 03
Mokslininkės tyrimų objektas – augalų lapai: nuo pritaikomumo mitybai iki įtakos mūsų mikrobiotai
2024 04 03 VDU Botanikos sodo Pomologijos mokslų sektoriuje besidarbuojanti mokslininkė – doktorantė Viktorija Januškevičė gilinasi į maistines ir funkcines augalų savybes, o pastaraisiais metais savo dėmesį nukreipė į šaltalankių, kanapių ir širdinių aralijų lapus, tirdama jų bioaktyviąsias, antioksidacines ...
Plačiau