Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos ir Latvijos mokslininkai, įvairių įstaigų bei organizacijų atstovai rugpjūčio 16-18 d. dalijosi patirtimi, sėmėsi žinių ir diskutavo apie botaninės įvairovės išsaugojimo iššūkius ir patirtį konferencijoje-seminare „Botaninės įvairovės apsaugos aktualijos“, kuris yra projekto „Botanica Sudavica“ dalis.
Subūrė dalintis ir bendradarbiauti
„Pagrindinė šios konferencijos tema – vietinių augalų apsauga – yra ir viena esminių visų botanikos sodų funkcijų,“ – pabrėžė konferencijos atidarymo metu kalbėjusi projekto „Klimato kaitos poveikio Pietvakarių Lietuvos botaninei įvairovei nustatymas ir prisitaikymo priemonių parengimas (BOTANICA SUDAVICA)“ vadovė, prof. Vida Mildažienė.
Daugiau kai pusę šimto susirinkusių konferencijos dalyvių pasveikinęs VDU Kauno botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis džiaugėsi, kad tokios iniciatyvos ne tik suburia aplinkinių šalių kolegas botanikus, sutelkia labai svarbiam gyvosios gamtos rūšių išsaugojimui, bet ir prisideda prie visuomenės švietimo bei ugdomųjų veiklų.
„Projekto „Botanica Sudavica“ metu įrengta retųjų ir saugomų Lietuvos augalų ekspozicija VDU Kauno botanikos sode kiekvienam apsilankiusiam suteikia unikalią progą išvysti tuos išskirtinius mūsų lietuviškos augalijos egzempliorius, kurių taip paprastai gamtoje jau nebesutiksi,“ – sakė dr. N. Jurkonis, linkėdamas dalyviams pasisemti konferencijoje-seminare ne tik žinių, bet ir įkvėpimo.
Analizavo spartėjančius augalijos pokyčius
Kaip teigė vienas konferencijos organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius, konferencija toli gražu nebuvo įsprausta į siaurus projekto rėmus. „Didelis mūsų, organizatorių, laimėjimas buvo tai, kad pavyko pritraukti išties daug mokslininkų ir profesionalų iš skirtingų šalių ir institucijų – nuo studentų ar saugomų teritorijų darbuotojų, iki skirtingų sričių mokslininkų, kuriems analizuotos temos buvo išties įdomios ir aktualios. Tai lėmė ir konferencijos metu užsimezgusią ne vieną prasmingą diskusiją”.
Pasak dr. A. Balsevičiaus, tris dienas trukusi konferencija-seminaras, kurios metu skaityti pranešimai, vykdytos diskusijos ir lankytos rezervatų teritorijos, buvo tiek mokslinis, tiek edukacinis renginys, palietęs gamtosauginius, gamtotvarkinius ir net juridinius aspektus. „Seminaro dalyviai turėjo puikią progą įsitikinti, kaip stipriai keičiasi augalija ir kad tie pokyčiai vis spartėja,” – tvirtina mokslininkas.
Konferencija organizuota įgyvendinant 2009-2014 Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo LT03 programos „Biologinė įvairovė ir ekosistemų funkcijos“ projektą „Klimato kaitos poveikio Pietvakarių Lietuvos botaninei įvairovei nustatymas ir prisitaikymo priemonių parengimas (BOTANICA SUDAVICA)“, projekto numeris EEE-LT03-AM-01-K-01-010 (2015-2016 m.) Projekto partneriai – Marijampolės miškų urėdija, Vištyčio regioninis parkas ir Augalų genų bankas. Projekto „Botanica Sudavica“ veiklų teritorija apima Alytaus rajono, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Lazdijų rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybių teritorijas (bendras plotas – 18 279 km2), kuriose yra šios saugomos teritorijos: Veisiejų, Vištyčio, Metelių regioniniai parkai ir Žuvinto biosferos rezervatas.
